Jørgen Bent Larsen (1935 m. kovo 4 d. – 2010 m. rugsėjo 9 d.) buvo vienas žymiausių XX a. šachmatininkų iš Danijos – tarptautinis didmeistris, kurio pavardė ilgus dešimtmečius siejosi su skandinavišku šachmatų elitui. Larsenas šešis kartus tapo Danijos čempionu ir keturis kartus kandidatavo į pasaulio šachmatų čempionus (1965, 1968, 1971 ir 1977). Jis laimėjo kelis svarbius tarpzoninius turnyrus: 1964 m. Amsterdame, 1967 m. Sousse ir 1976 m. Bielyje. Per savo karjerą Larsenas laimėjo daugybę tarptautinių turnyrų, o 1967 m. buvo apdovanotas pirmuoju šachmatų „Oskaru“. Geriausiais laikais jis buvo reitinguojamas (FIDE sąraše) kaip ketvirtas pasaulyje.
Karjera ir pasiekimai
Larsenas užėmė svarbią vietą pasaulio šachuose nuo 1950–1970 m. laikotarpio. Jo rezultatai kandidatų cikluose ir tarptautiniuose turnyruose patvirtino, kad jis priklauso aukščiausio lygio pretendentams. Be išvardytų laimėjimų tarpzoniniuose turnyruose, jis nuolat pasirodydavo gerai prestižiniuose atvirosios lentos turnyruose ir varžybose su geriausiais to meto žaidėjais.
- Tarptautiniai laimėjimai: daugelis svarbių turnyrų per kelis dešimtmečius.
- Kandidatiniai pasirodymai: dalyvavimai 1965, 1968, 1971 ir 1977 m. kandidatų varžybose parodė jo nuolatinį aukštą lygį.
- Tarptautinė reprezentacija: Larsenas ilgus metus atstovavo Danijai tarptautinėse varžybose, įskaitant Šachmatų olimpiadas.
Žaidimo stilius ir indėlis
Larsenas garsėjo kūrybiniu, atakuojančiu ir originaliu žaidimu. Jis mėgo nestandartinius sprendimus, įveikė stiprius varžovus tiek komplikacijose, tiek pozicinėse kovose. Jo vardu susijęs atidarymas Larseno atidarymas (1.b3), kuris tapo žinomas kaip praktiškas ir universalus būdas vesti žaidimą į pozicinį, bet kartu dinamišką režimą.
Be to, Larsenas savo partijas ir analizę skelbė straipsniuose bei anotacijose, taip prisidėdamas prie atidarymų teorijos ir šachmatų supratimo plėtros. Jis įkvėpė jaunus skandinavių šachmatininkus ir prisidėjo prie šachmatų populiarinimo regione.
Asmeninis gyvenimas ir paveldas
Larsenas ilgą laiką gyveno ne vien Danijoje – nuo XX a. septintojo dešimtmečio pradžios dalį metų praleisdavo Las Palmase ir Buenos Airėse, kur gyveno kartu su Argentinoje gimusia žmona. Jo tarptautinis gyvenimo būdas leido jam nuolat dalyvauti pasauliniuose turnyruose ir palaikyti ryšius su įvairių šalių šachmatų bendruomenėmis.
Miręs 2010 m., Larsenas paliko reikšmingą paveldą: jis buvo stipriausias kada nors gimęs Danijoje ir vienas ryškiausių skandinavų šachmatininkų iki Magnuso Carlseno iškilimo. Jo originalus žaidimo braižas, laimėjimai ir indėlis į atidarymų teoriją užtikrino, kad jo vardas išliks šachmatų istorijoje.