Alonzo Billupso neoninis pervažos signalas Grenadoje – istorija ir aprašymas
Alonzo Billupso neoninis pervažos signalas Grenadoje – unikalus XX a. neoninis portalas su „Stop‑DEATH‑Stop“ ženklais, galinga sirena ir tragiška, mažai žinoma istorija.
Billupso neoninis pervažos signalas buvo neįprastas ir labai ryškus įspėjamasis įrenginys, skirtas perspėti lengvųjų automobilių ir sunkvežimių vairuotojus apie artėjantį traukinį. Jis stovėjo pavojingoje Ilinojaus centrinio geležinkelio pervažoje 7-ajame kelyje Grenadoje, Misisipės valstijoje, ir savo forma bei apšvietimu ženkliai skyrėsi nuo įprastų pervažų signalų to meto JAV kaimo keliuose.
Istorija ir išradėjas
Signalą XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje pastatė išradėjas Alonzo Billupsas. Jis buvo suinteresuotas sumažinti nuolatines avarijas toje pervažoje: traukiniai ir kelių transportas ten dažnai susidurdavo, todėl reikėjo kuo įspūdingesnio ir pastebimesnio įspėjimo.
Billupsas norėjo, kad vairuotojai, ketinantys kirsti bėgius, aiškiai ir iš anksto žinotų apie artėjantį traukinį – todėl jo konstrukcija buvo masyvi ir negalėjo likti nepastebėta net esant prastam matomumui.
Techninis aprašymas
Signalas įrengtas kaip milžiniškas plieninis portalas, kuris kėlėsi aukštyn ir uždengdavo visą greitkelio plotį. Tai priminė šiandien Šiaurės Amerikoje naudojamus pervažų įspėjamuosius įrenginius, tačiau Billupso versija buvo daug teatralizuota ir technologiškai paprastesnė.
- Abiejose portalo pusėse pritvirtinti milžiniški neoniniai ženklai, mirksintys raudonais žibintais, labai pritraukdavo dėmesį net iš tol.
- Ant ženklų išryškintas užrašas "Stop-DEATH-Stop" kartu su neonine kaukole ir kryžminiais kaulais – griežtas, bauginantis perspėjimas, skirtas sustiprinti saugumo pojūtį.
- Mirksinčios neoninės rodyklės nurodydavo, iš kurios pusės atvažiuoja traukinys, taip padėdamos vairuotojams spręsti, kur kreiptis ar arčiau sustoti.
- Garso įspėjimui naudota labai garsi oro pavojaus sirena – vietoje šiuolaikinių elektromechaninių arba elektroninių zvonų Billupsas pasirinko oro varomą sireną, kad garsas būtų kuo labiau girdimas per didelį atstumą.
Problemos ir priežastys, kodėl signalas nepaplito
Nors idėja buvo novatoriška, praktikoje pasitaikė keli reikšmingi trūkumai:
- Medžiagų trūkumas: prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, neoninių vamzdžių ir kitų medžiagų tiekimas tapo sudėtingas – neono gauti tapo sunkiau ir brangiau.
- Techniniai gedimai: sistema dažnai turėjo elektros ir valdymo problemų. Sirena kartais įsijungdavo be traukinio atvykimo ir neišsijungdavo tol, kol geležinkelis nesiuntė remonto brigados.
- Priežiūros kaštai ir patikimumas: dėl sudėtingos konstrukcijos, neoninių elementų ir mechaninių dalių signalas reikalavo daug priežiūros; tai skatino abejones dėl jo ilgalaikio praktiškumo.
- Kultūrinis ir visuomenės vertinimas: toks griežtas vizualinis ir garsinis perspėjimas kai kuriems gyventojams ir vairuotojams atrodė pernelyg dramatiškas ar bauginantis, todėl nebuvo vienareikšmiško palaikymo idėjos plačiau diegti.
Pabaiga ir paveldas
Dėl aukščiau išvardytų priežasčių daugiau tokių specialių signalų nebuvo pastatyta, o vienintelis Billupso įrenginys buvo nugriautas per mažiau nei dvidešimt metų po jo įrengimo. Nepaisant to, signalas paliko įdomią pėdsaką pervažų įspėjimų raidoje: keletas jo sprendimų – ryškūs mirksintys žibintai ir krypties indikatoriai – vėliau tapo standartinėmis pervažų saugos priemonėmis, nors ir įgyvendintomis paprastesniais ir patikimesniais techniniais sprendimais (pvz., elektriniais/fiksuotais mirksinčiais žibintais bei mechaninėmis užtvaromis).
Santrauka – pagrindinės Billupso signalo savybės:
- Masyvus plieninis portalas per visą kelią;
- Dideli neoniniai ženklai su užrašu "Stop-DEATH-Stop" ir kaukole;
- Mirksinčios krypties rodyklės;
- Garsi oro pavojaus sirena;
- Praktiškai nesant kartotinės plėtros dėl priežiūros, triukšmo ir karo laikotarpio medžiagų trūkumo.
Billupso neoninis pervažos signalas išlieka įdomiu pavyzdžiu, kaip inovatyvios idėjos gali atsirasti reaguojant į aiškų saugumo poreikį, tačiau kartu ir primena, kad technologijų praktinis pritaikymas priklauso nuo patikimumo, priežiūros bei visuomenės priėmimo.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Koks buvo Bilupso neoninis kirčio signalas?
A: Billups Neon Crossing Signal buvo specialus signalas, įspėjantis lengvųjų automobilių ir sunkvežimių vairuotojus apie artėjantį traukinį. Jis buvo pastatytas pavojingoje Ilinojaus centrinio geležinkelio pervažoje Misisipės valstijos 7-ajame kelyje Grenadoje, Misisipės valstijoje.
K: Kas išrado Billupso neoninį pervažos signalą?
A: Billupso neoninį pervažos signalą XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje išrado Alonzo Billupsas.
K: Kodėl A. Billupsas išrado šį signalą?
A: A. Billupsas ir geležinkelis nerimavo; pervažoje įvyko daug traukinių ir motorinių transporto priemonių avarijų, todėl jis norėjo, kad vairuotojai, ketinantys kirsti bėgius, žinotų, jog artėja traukinys, ir norėjo tai padaryti labai plačiai.
Klausimas: Kaip atrodė signalas?
Atsakymas: Signalas buvo pastatytas kaip milžiniškas plieninis portalas, iškilęs virš viso greitkelio, su mirksinčiomis raudonomis lemputėmis, panašiomis į šiandien naudojamas lemputes, ant kurių iš abiejų didžiojo portalo pusių buvo didžiuliai neoniniai ženklai. Ženklus puošė užrašas "Stop-DEATH-Stop", neoninė kaukolė ir kryžiaus kaulai, taip pat mirksinčios neoninės rodyklės, nukreiptos į traukinį, kad vairuotojams būtų aišku, į kurią pusę jis atvažiuoja.
Klausimas: Kaip šis signalas įspėjo mašinistus apie artėjantį traukinį?
A: Be vaizdinių įspėjimų, šis signalas taip pat naudojo garsą - vietoj dabar naudojamų elektrinių ar elektroninių skambučių, jis naudojo labai garsų oro pavojaus sirenos signalą, įspėdamas mašinistus apie atvažiuojantį traukinį.
K: Kodėl prasidėjus Antrajam pasauliniam karui tokio tipo signalai nebebuvo statomi?
A: Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, šiems signalams tapo sunku gauti neoną, be to, jie turėjo elektros problemų, pavyzdžiui, dažnai įjungdavo oro pavojaus sireną, net jei neatvažiuodavo joks traukinys, ir neišsijungdavo tol, kol neatvykdavo remonto brigados iš pačios geležinkelio bendrovės. Todėl, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, daugiau tokių specialių signalų nebuvo statoma.
Klausimas: Kiek laiko veikė šis pervažos signalas, kol buvo nuimtas? A: Šis pervažos signalas veikė mažiau nei dvidešimt metų, kol prasidėjus Antrajam pasauliniam karui buvo nuimtas dėl gamybai reikalingų medžiagų trūkumo ir elektros problemų, susijusių su oro pavojaus sirenų sistema.
Ieškoti