Joseph Frank "Buster" Keaton VI (1895 m. spalio 4 d. – 1966 m. vasario 1 d.) buvo amerikiečių aktorius ir kino režisierius, labiausiai žinomas iš nebylių filmų, kuriuose demonstravo nepaprastus fizinės komedijos ir kaskadinio darbo įgūdžius. Keatonas išgarsėjo savo „nejudriu“ arba „akmens veido“ mimikos stiliumi, kuomet net pačioms absurdiškiausioms scenoms jis prieštarauja visišku emocijų stygiumi, taip sustiprinant komišką efektą.

Ankstyvas gyvenimas ir scena

Keatonas gimė scenos šeimoje: jau nuo kūdikystės pasirodydavo tėvų vaudevilio trupėje. Legendos teigia, kad pravardę „Buster“ jam suteikė žymus iluzionistas Harry Houdini, pamatęs mažąjį Keatoną po avarijos ir pavadinęs jį „bust-er“ (sugriovėju/atspariu). Scenos patirtis formavo jo supratimą apie tempą, publikos reakciją ir fizinės komedijos techniką – vėliau tai tapo pagrindu jo kino darbams.

Kino kūryba ir stilius

1920–1929 m. Keatonas nuolat kūrė filmus, kuriuose sujungė rafinuotą režisūrą, choreografuotus kaskadus ir techninius eksperimentus. Jis buvo meistras kuriant vizualias juokų situacijas, dažnai remdamasis mechaninėmis konstrukcijomis, didelės apimties gag’ais ir atsitiktinumais, kurie atrodė pavojingi, bet buvo tiksliai sureguliuoti. Keatono filmai pasižymėjo trūkumu perteklinių intertitrų – istorija pasakojama vizualiai, per veiksmą ir montažą.

Pagrindiniai filmai ir pasiekimai

Tarp garsiausių jo juostų yra Our Hospitality (1923), Sherlock Jr. (1924), The General (1926) ir Steamboat Bill, Jr. (1928). Šie filmai demonstruoja Keatono sugebėjimą derinti komediją su dramatiškais, techniniu požiūriu sudėtingais sprendimais — daugelis scenų vis dar laikomos kino klasika dėl choreografijos ir kaskadiniame lygyje suremontuoto pavojingumo.

Žurnalas "Entertainment Weekly" įtraukė Keatoną į didžiausių visų laikų režisierių sąrašą septintuoju numeriu. O 1999 m. Amerikos kino institutas Keatoną įtraukė į 21-ąją vietą "Didžiausių visų laikų aktorių vyrų" sąraše. Garsus kino kritikas Rogeris Ebertas rašė, kad Keatonas "1920-1929 m. nepertraukiamai kūrė daugybę filmų, dėl kurių jis, ko gero, yra didžiausias aktorius ir režisierius kino istorijoje".

2002 m. pasaulinėje žurnalo Sight & Sound apklausoje Keatono filmas The General (1926) užėmė aukštą vietą geriausių visų laikų filmų sąraše; į tą apklausą taip pat pateko dar keli jo filmai, liudijantys jo ilgalaikį meninį autoritetą.

Karjeros svyravimai ir vėlesni metai

Įvedus garsą kine ir pasirašius sutartis su didelėmis studijomis, Keatono kūrybinė laisvė sumažėjo, o 1930–1940 m. jis susidūrė su kūrybinėmis ir asmeninėmis problemomis, įskaitant alkoholio priklausomybę. Nepaisant to, vėliau Keatonas patyrė tam tikrą karjeros atgimimą: jis pasirodė televizijoje, filmavo nedideles rolės ir sulaukė naujos kartos kūrėjų pagarbos. 1959 m. jam buvo įteiktas Akademijos garbės prizas (Honorary Academy Award) už išskirtinį indėlį į kino meną.

Paveldas ir įtaka

Keatono įtaka moderniam kinui yra milžiniška: jo vizualinis humoras, choreografija ir techniniai sprendimai inspiravo ne tik komikus, bet ir režisierius visame pasaulyje. Jo filmai iki šiol studijuojami kino mokyklose, restauruojami ir rodoma retrospektyvose; daugelis modernių kūrėjų – nuo fizinės komedijos paveldėtojų iki meninių eksperimentatorių – pripažįsta Keatoną kaip idėjų šaltinį.

Jo gyvenimas ir kūryba liudija, kad vizualinė idėja ir tiksli inscenizacija gali pranokti kalbą kine — Keatonas tapo nebyliosios komedijos simboliu, kurio darbai išliko aktualūs ir įkvepiantys ilgus dešimtmečius.