Edward Earl "Eddie" Hazel (1950 m. balandžio 10 d. – 1992 m. gruodžio 23 d.) buvo žymus amerikiečių gitaristas, plačiai pripažintas dėl savo indėlio į grupės "Parliament-Funkadelic" sound‘ą ir dėl išskirtinio solinio braižo, jungiančio psichodelinį bliuzą su panku ir funku. Jo muzikinis stilius pasižymėjo emocingu, ilgu tonu, wah-wah efektų ir distorzijos naudojimu, taip pat jautria frazavimo technika, kurią dažnai lygina su Jimi Hendrix įtaka.

"Maggot Brain" – tai garsus Funkadelic kūrinys, kurio centre yra dešimties minučių gitaros solo, kuri yra viena iš įsimintiniausių Eddie Hazel partų. Šis solas tapo ne tik grupės, bet ir viso funk/roko kanono emblematišku momentu; pagal pasakojimus prodiuseris George Clinton paprašė Hazel groti taip, tarsi jo motina ką tik būtų mirusi, siekdamas išgauti maksimaliai emocingą pasirodymą. 2008 m. žurnalas "Rolling Stone" įtraukė "Maggot Brain" į "100 geriausių visų laikų gitaros dainų" sąrašą, priskirdamas jai 60 vietą.

Hazelis buvo pagrindinis gitaristas daugelyje Parliament-Funkadelic projektų ir paliko ryškų pėdsaką grupės įrašuose 1970-ųjų pradžioje ir viduryje; ypač žinomas jo indėlis į funkadelic atmosferą ir gitaros aranžuotes. Be to, septintojo dešimtmečio viduryje Hazel trumpai bendradarbiavo su grupe "The Temptations" ir įrašė su ja du albumus, prisidėdamas prie tų metų soul/psychedelic eksperimentų.

1977 m. Eddie Hazel išleido savo vienintelį solinį albumą, "Game, Dames and Guitar Thangs", kuriame dera funk, bliuzas ir roko elementai. Solinis darbas leido geriau įvertinti jo kompozicinius gebėjimus ir gitaros meistriškumą už P‑Funk konteksto ribų.

Hazelo karjera buvo pažymėta ir asmeniniais sunkumais: jis ilgą laiką kovojo su priklausomybe nuo narkotikų ir alkoholio. 1974 m. jis buvo suimtas dėl smurto lėktuve – kaltinimų, įskaitant stiuardesės sudavimą, taip pat jam buvo pareikšti kaltinimai dėl narkotikų vartojimo; dėl to jis praleido dalį laiko kalėjime. Šios problemos ilgainiui stipriai paveikė jo sveikatą ir kūrybą.

1992 m. Eddie Hazel mirė nuo vidinio kraujavimo ir kepenų nepakankamumo, sukelto ilgalaikio alkoholizmo ir narkotikų vartojimo sukeltų sveikatos sutrikimų. Per jo laidotuves buvo atlikta daina "Maggot Brain" — tai tapo jautriu atsisveikinimu su gitaristu, kurio improvizacijos ir solai paliko gilų įspaudą muzikoje.

Po mirties Hazel sulaukė platesnio pripažinimo: 1997 m., penkerius metus po jo mirties, jis buvo įtrauktas į Rokenrolo šlovės muziejaus narių gretas kaip grupės "Parliament-Funkadelic" narys. Be to, žurnalas "Rolling Stone" įvertino jį 43 vieta savo leidinyje "100 geriausių visų laikų gitaristų", pabrėždamas jo įtaką vėlesnėms gitaros kartoms ir jo unikalų balsą scenoje.

Eddie Hazel palikimas gyvuoja per įrašus, kuriuose jis dalyvavo, ir per gitaristus, kuriuos įkvėpė jo emocionalumas bei techninis meistriškumas. Jo darbai dažnai minima kaip pavyzdys, kaip funko ir roko elementus galima sujungti į jausmingą ir laisvą gitaros kalbą.

  • Gimimo data: 1950 m. balandžio 10 d.
  • Mirties data: 1992 m. gruodžio 23 d.
  • Žymiausias kūrinys: "Maggot Brain" (Funkadelic)
  • Svarbiausias solinis albumas: "Game, Dames and Guitar Thangs" (1977)
  • Pagarba: 1997 m. įtrauktas į Rokenrolo šlovės muziejų; reitingas "Rolling Stone" 43 vieta gitaristų sąraše.