Imperatorius Richū — legendinis 17-asis Japonijos imperatorius
Imperatorius Richū — legendinis 17-asis Japonijos imperatorius: mitai ir galimos istorijos apie jo tapatumą su Dainų knygos karaliumi Sanu bei ryšius su Songų dinastija.
Imperatorius Richū (履中天皇, Richū-tennō) buvo 17-asis Japonijos imperatorius pagal tradicinę įpėdinystės tvarką. Istorikai mano, kad detalės apie imperatoriaus Ričū gyvenimą yra galimai legendinės, bet tikėtinos. Vardą Richū-tennō jam pomirtinai sukūrė vėlesnės kartos.
Kai kurie mokslininkai jį tapatina su Dainų knygos karaliumi Sanu. Karalius Sanas bent du kartus siuntė pasiuntinius į Songų dinastiją 421 ir 425 m.; šį istorinį asmenį pakeitė jo jaunesnysis brolis.
Šiam imperatoriui negalima priskirti konkrečių gyvenimo ar valdymo datų. Tradiciškai priimti ankstyvųjų imperatorių vardai ir eiliškumas turėjo būti patvirtinti kaip "tradiciniai" tik valdant imperatoriui Kammu, kuris buvo 50-asis Jamato dinastijos monarchas.
Gyvenimas ir tradicinė interpretacija
Imperatorius Richū minima senosiose japonų kronikose, tokiuose kaip Kojiki ir Nihon Shoki, tačiau šie tekstai buvo užrašyti kelis šimtmečius po faktinių įvykių ir jungia mitinius motyvus su galimais istoriniais elementais. Dėl to daug detalių — kilmė, valdymo veiksmai, šeimos ryšiai — tradiciškai pateikiami, bet jų istorinis tikslumas lieka nepatvirtintas.
Istoriniai šaltiniai ir tapatinimas su Karaliumi Sanu
Viena svarbi priežastis manyti apie Richū „tikimybę“ yra koreliacija su kinų šaltiniuose minima figūra — Karaliumi Sanu iš Book of Song (Dainų knyga). Kinų įrašai apie pasiuntinius ir diplomatinius ryšius su Yamato valdžia suteikia laiko orientyrus, kurie leidžia kai kuriems mokslininkams datuoti galimą Richū egzistavimą IV–V a. tokiu ar panašiu laikotarpiu. Vis dėlto tapatinimas nėra visiškai įrodytas ir išlieka hipoteze, grindžiama šaltinių sutapimais.
Archeologija ir istorijos patikimumas
Modernūs istorikai ir archeologai derina chronikas, kinų istorinius įrašus ir kapinynų (kofun) tyrimus, kad rekonstruotų Jamato laikotarpio valdovų sąrašą. Daugelis detalių apie ankstyvuosius imperatorius laikomos „legendinėmis, bet galbūt tikromis“ — tai reiškia, kad pasakojimai gali atspindėti realius asmenis ar įvykius, bet jų konkretūs vardai, datos ir veiksmai gali būti vėlesnių redakcijų rezultatas.
Paveldas ir mauzolėjai
Kaip ir daugeliui ankstyvųjų japonų imperatorių, Richū pomirtinis statusas ir vardas yra vėlesnės tradicijos kūrinys. Japonijos imperatoriškosios rūmų institucijos (Imperial Household Agency) dažnai nurodo tam tikrus kapus ar mauzoliejus kaip tradiciškai priskiriamus ankstyviesiems valdovams, tačiau archeologų bendruomenėje tokių priskyrimų patikimumas paprastai vertinamas atsargiai.
Reikšmė istorijoje
Nors konkrečių faktų apie imperatorių Richū trūksta, jis yra svarbi Japonijos senosios valdžios struktūros ir pagalbinės tradicijos dalis. Tyrimai apie tokius ankstyvuosius valdovus padeda suprasti, kaip formavosi centralizuota valdžia Jamato valstybėje, kaip vyko diplomatiniai ryšiai su Kinija ir kaip vėlesnės kartos formavo nacionalinę atmintį bei imperialinę genealogiją.
Santrauka: Imperatorius Richū — tradicinėje eiliškumo versijoje 17-asis Japonijos imperatorius, apie kurį žinome iš kronikų ir galimų kinų įrašų. Jo istorija yra laikoma dalinai legendine; mokslininkai tapatina jį su Karaliumi Sanu iš Songų dinastijos įrašų, tačiau galutinio sutarimo nėra. Tradicinė ankstyvųjų imperatorių seka buvo formalizuota tik vėlesniais amžiais, todėl tikslios Richū gyvenimo ir valdymo datos nėra patikimai nustatytos.
Tradicinė istorija
Pasak Nihonšoki ir Kodžiki, jis buvo pirmasis imperatoriaus Nintoku sūnus.
Richū turėjo du sūnus, tačiau po jo į sostą atsisėdo jo brolis, kuris tapo žinomas kaip imperatorius Hanziejus. Hanziejus į sostą atėjo po dviejų Ričū sūnų. Išliko nedaug kitų detalių.
Du Richū anūkai užėmė sostą kaip imperatorius Kenzō ir imperatorius Ninken.
Riči gyvenimo įvykiai
Apie Ričū gyvenimo ir valdymo įvykius žinoma labai nedaug. Iki 29-ojo monarcho, imperatoriaus Kimmėjaus, valdymo yra tik ribota informacija, kurią galima tyrinėti.
Šeštaisiais valdymo metais Ričū mirė.
Po jo mirties
Oficialus šio imperatoriaus vardas po jo mirties (pomirtinis vardas) buvo įteisintas praėjus daugeliui šimtmečių po to, kai jis buvo priskiriamas Ričui.
Imperatoriškosios namų ūkio agentūros duomenimis, imperatoriaus paskutinio poilsio vieta yra Sakai vietovėje esančioje žeminėje trobelėje (kofun). Ričū garbinamas šintoistinėje memorialinėje šventykloje (misasagi), kuri yra susijusi su kapaviete.
Manoma, kad tai yra imperatoriaus Ričiū palaidojimo piliakalnis Sakų mieste.
Susiję puslapiai
- Japonijos imperatorius
- Japonijos imperatorių sąrašas
- Japonijos imperatoriaus genealoginis medis
- Kofun laikotarpis
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo imperatorius Ričū?
A: Imperatorius Richū buvo 17-asis Japonijos imperatorius pagal tradicinę įpėdinystės tvarką.
K: Kas žinoma apie jo gyvenimą?
A: Išsami informacija apie imperatoriaus Ričiū gyvenimą laikoma galimai legendine, bet tikėtina. Jo vardą pomirtiniu būdu sukūrė vėlesnės kartos, o kai kurie mokslininkai jį tapatina su karaliumi Sanu iš Dainų knygos.
Klausimas: Kada jis išsiuntė pasiuntinius į Songų dinastiją?
A: Karalius Sanas, kuris, kaip manoma, buvo imperatorius Ričū, pasiuntinius į Songų dinastiją siuntė bent du kartus 421 ir 425 m.
K: Kas jį pakeitė?
Atsakymas: Jį pakeitė jo jaunesnysis brolis.
K: Ar yra kokių nors konkrečių datų, susijusių su jo gyvenimu ar valdymu?
A: Su šio imperatoriaus gyvenimu ar valdymu negalima priskirti jokių konkrečių datų.
K: Kada buvo patvirtinti "tradiciniai" sutartiniai ankstyvųjų imperatorių vardai ir eiliškumas?
A: Tradiciškai priimti ankstyvųjų imperatorių vardai ir jų seka nebuvo patvirtinti kaip "tradiciniai" iki imperatoriaus Kammu, kuris buvo 50-asis Jamato dinastijos monarchas, valdymo.
Ieškoti