Kojiki arba Furukotofumi (古事記), angliškai dažnai vadinama „Records of Ancient Matters“ arba „Senovės reikalų įrašai“, yra seniausia žinoma Japonijos kronika. Ji buvo surašyta 712 m. po Kristaus ir sudaryta imperatorės Gemmei užsakymu; pagrindinis tekstas buvo užrašytas Ō no Yasumaro, remiantis Hieda no Are žodinėmis tradicijomis. Kojiki susideda iš mitinių pasakojimų apie pasaulio sukūrimą, dievus (kami) ir pirmuosius žmonių kartos veikėjus, taip pat iš genealogijų, kuriose pateikiama imperatoriškosios linijos kilmė. Dėl to tekste sunku atskirti istorinius faktus nuo mitologinių elementų: tradicinėje versijoje visi Japonijos imperatoriai siejami su saulės deive Amaterasu.

Struktūra ir kilmė

Kojiki tradiciškai skirstoma į tris tomus: viršutinį (Kamitsumaki), vidurinį (Nakatsumaki) ir apatinį (Shimotsumaki). Viršutinis tomas daugiausia nagrinėja pasaulio ir dievų kilmės mitus, vidurinis — dievų nuotykius ir dieviškų giminaičių veiksmus, o apatinis — pavienių vyrų, klanių ir ankstyvųjų valdovų istorijas, įskaitant pasakojimą apie pirmąjį imperatorių. Tekstas buvo surašytas konfliktinėje epochoje, kai valdžia stengėsi sutvirtinti imperatoriaus autoritetą, todėl Kojiki veikė ir kaip politinis, ir kaip religinis dokumentas.

Kalba ir rašyba

Nors tekstas naudoja kinų rašmenis (kanji), kinų kalbos išmanymas nėra pakankamas Kojiki supratimui. Originalus tekstas užrašytas taip, kad kinų simboliai kartais reiškia garsus (tai vadinama man'yōgana), o ne savo įprastines reikšmes — todėl tekstas perteikia senojo japonų kalbos fonetiką ir žodyną. Dėl šios rašybos Kojiki sudaro iššūkį tyrėjams: reikia pažinti senąsias japonų tarimas ir gramatiką, kad būtų galima tiksliai interpretuoti tekstą.

Turinys: mitai ir šintoizmas

Kojiki yra vienas iš svarbiausių šaltinių apie japonų mitologiją ir šintoizmą. Jame pasakojama apie dievų gimimą iš chaoso ir kūrimąsi, apie svarbiausias dievybes, tokias kaip Amaterasu, Susanoo ir Tsukuyomi, jų konfliktus ir sprendimus. Ypatingai reikšmingas pasakojimas yra apie Amaterasu ir jos sūnaus ar proanūkio — Ninigi — nusileidimą į žemę, iš kurio, pagal legendą, kilo imperatoriškasis genealoginis atspaudas. Taip pat pateikiamos istorijos apie pirmuosius valdovus, tarp kurių išskiriamas pirmasis mitinis imperatorius Jimmu.

Skirtumai nuo Nihon Shoki ir istorinė vertė

Kojiki dažnai lyginama su Nihon Shoki (720 m.), kita ankstyvąja kronika. Nihon Shoki buvo rašyta klasikinėmis kinų kalbos formomis ir turi platesnį kronikavimą bei valstybinius aiškinimus, o Kojiki išsiskiria autentiškesne vietine mitine tradicija ir folkloru. Abu tekstai papildo vienas kitą — Kojiki ypač vertingas studijoms apie religiją, mitus, senąsias kalbas ir kultūrines tapatybes.

Reikšmė ir palikimas

Kojiki turi ilgalaikę reikšmę Japonijos kultūrai, religijai ir literatūrai. Jis tapo pagrindu ritualams, šintoistiniam paveldui ir imperatoriaus dieviškumo sampratai. Per šimtmečius tekstas buvo perrašytas, aiškintas ir komentaruotas, o šiandien mokslininkai nagrinėja jį kaip vertingą šaltinį apie senąją Japoniją, jos mitus, kalbą ir politinę istoriją. Dėl sudėtingos kalbinės formos ir mišraus istorinio-mitologinio pobūdžio Kojiki iki šiol kelia diskusijas tarp istorikų, religijotyrininkų ir filologų.