Imperatorius Sujinas (Sujin-tennō): 10-asis legendinis Japonijos imperatorius
Atraskite Imperatoriaus Sujino — dešimtojo legendinio Japonijos valdovo paslaptis, senovės mitai, istorija ir kultūrinės tradicijos.
Imperatorius Sujinas (崇神天皇, Sujin-tennō) buvo dešimtasis Japonijos imperatorius pagal tradicinę įpėdinystės tvarką. Istorikai mano, kad imperatorius Sujin yra legendinis asmuo; o Sujin-tennō vardą jam pomirtinį sukūrė vėlesnės kartos. Pagal senąsias kronikas jam priskiriami įvairūs reformų ir religinių pokyčių darbai, tačiau tai dažniausiai vertinama kaip mitologizuota tradicija, o ne kaip patikimai datuojami istoriniai faktai.
Šiam imperatoriui negalima priskirti konkrečių gyvenimo ar valdymo datų. Tradiciškai priimti ankstyvųjų imperatorių vardai ir eiliškumas turėjo būti patvirtinti kaip "tradiciniai" tik valdant imperatoriui Kammu, kuris buvo 50-asis Jamato dinastijos monarchas. Dauguma informacijos apie Sujiną kilusi iš VIII a. rašytinių šaltinių, sudarytų gerokai vėlesnėmis epochos, todėl šiuolaikiniai istorikai atsargiai skiria legendinę medžiagą nuo galimų istorinių pagrindų.
Gukanshō rašoma, kad Sujinas valdė iš Mizogaki-no-miya rūmų Šiki vietovėje, kuri vėliau tapo žinoma kaip Jamato provincija. Vietovė ir rūmų pavadinimas minimi ir kituose kronikose, tačiau archeologiniai duomenys ne visada leidžia vienareikšmiškai susieti pasakojimus su konkrečiomis vietovėmis.
Šaltiniai ir jų prigimtis
Pagrindiniai apie Sujiną pasakojantys tekstai yra senosios japonų kronikos, tokios kaip Kojiki ir Nihon Shoki. Šie darbai rašyti VIII a. ir jungia genealogiją, mitus bei "istorinius" pasakojimus, todėl juose sunku atskirti faktus nuo legendų. Vėlesnės kronikos ir komentarai (pvz., Gukanshō) papildė ir interpretavo ankstesnes tradicijas.
Pagal tradiciją priskiriamos veiklos ir reformos
Kronikos Sujiną vaizduoja kaip valdovą, kuriam teko spręsti įvairius socialinius ir religinius sunkumus. Pagal tradiciją jam priskiriama:
- religinių apeigų ir dievybių garbinimo sureguliavimas, kai buvo įvesti nuolatiniai aukojimai ir tam tikrų klanų pareigos prie šventyklų;
- valstybės administracijos bei pareigybių sutvarkymas — kronikos mini pareigybių paskyrimus ir vietinių galingųjų (pvz., omi, muraji) vaidmenų formalizavimą;
- pastangos kontroliuoti krizes, pvz., ligas ar derliaus problemas — pasakojimuose minimi orakuliniai sprendimai ir apeigos kaip būdas atremti nelaimes;
- galimi ekonominio ir karinio organizavimo žingsniai, padėję stiprinti Jamato politiką regione.
Vis dėlto visi šie veiksmai pateikiami kronikose be nepriklausomų, to meto rašytinių ar archeologinių įrodymų, todėl vertinami kaip tradiciniai pasakojimai, o ne patvirtintos istorinės bylos.
Šiuolaikinė istorijos interpretacija
Šiuolaikiniai istorikai dažniausiai laiko Sujiną kompleksine tradicine figūra — galimai sudėtiniu ar simboliniu valdovu, kuriame susipynė keli realūs lyderiai ir vėlesni mitologiniai priedai. Archeologija atskleidžia, kad Jamato regione nuo II a. pr. m. e. iki III–VII a. vyko reikšmingi socialiniai ir politiniai procesai (Yayoi–Kofun periodai), tačiau tiesioginiai ryšiai su Sujinu iš kronikų nėra aiškiai įrodyti.
Mirtis, pomirtinis vardas ir palikimas
Sujinui, kaip ir kitiems ankstyviesiems Japonijos imperatoriams, buvo suteiktas pomirtinis vardas vėlesnėmis epochos tradicijomis. Konkreti jo kapavietė nėra tiksliai patvirtinta arba jos vieta aptariama; imperialinė tradicija kartais priskiria tam tikrus senovinius koplytstulpius ar pilkapius kaip galimus ankstyvųjų monarchų kapus, tačiau tokie priskyrimai dažnai grindžiami tradicija, o ne vien archeologiniais duomenimis.
Apibendrinant: Sujinas išlieka svarbi simbolinė figūra Japonijos ankstyvosios monarchijos tradicijoje — jis reprezentuoja periodą, kai politinės ir religinės institucijos kondensavosi Jamato žemėje. Tačiau jo asmenybė ir darbai chronologu ir faktiniu požiūriu išlieka istorikų diskusijų objektas.
Tradicinė istorija
Sujinas beveik neabejotinai yra legenda, tačiau Kojiki ir Nihonshoki knygose užrašytas jo vardas ir genealogija. Jis buvo antrasis imperatoriaus Kaikos sūnus.
Kai kurie mokslininkai abejoja pirmųjų devynių imperatorių egzistavimu. Šie kritikai mano, kad Sujinas buvo anksčiausiai iš tikrųjų egzistavęs imperatorius.
Suijin gyvenimo įvykiai
Ribota informacija apie Sujiną nereiškia, kad toks asmuo niekada neegzistavo. Iki 29-ojo monarcho, imperatoriaus Kimmėjaus, valdymo yra labai mažai informacijos.
Sujinas domėjosi žemės ūkiu ir drėkinimu. Jis sukūrė mokesčių sistemą.
Po jo mirties
Oficialus šio imperatoriaus vardas po jo mirties (pomirtinis vardas) buvo įteisintas praėjus daugeliui šimtmečių po gyvenimo, kuris buvo priskiriamas Sudžinui.
Tikroji jo kapo vieta nežinoma. Imperatoriškosios namų ūkio agentūros duomenimis, šis imperatorius garbinamas Naroje esančioje šintoistinėje memorialinėje šventovėje (misasagi).
Susiję puslapiai
- Japonijos imperatorius
- Japonijos imperatorių sąrašas
- Japonijos imperatoriaus genealoginis medis
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo imperatorius Sujinas?
A: Imperatorius Sudžinas buvo dešimtasis Japonijos imperatorius pagal tradicinę įpėdinystės tvarką.
K: Ką istorikai mano apie imperatorių Sudžiną?
A: Istorikai mano, kad imperatorius Sujinas yra legendinė asmenybė.
K: Kada buvo sukurtas Sujin-tennō vardas?
A: Vardą Sujin-tennō imperatoriui Sujinui pomirtiniu būdu sukūrė vėlesnės kartos.
Klausimas: Ar galima imperatoriaus Sujin gyvenimui ar valdymui priskirti kokias nors konkrečias datas?
A: Imperatoriaus Sujin gyvenimui ar valdymui negalima priskirti jokių konkrečių datų.
K.: Kada buvo patvirtinta, kad sutartinai priimti ankstyvųjų imperatorių vardai ir eiliškumas yra "tradiciniai"?
A: Tradiciškai priimti ankstyvųjų imperatorių vardai ir jų seka nebuvo patvirtinti kaip "tradiciniai" iki imperatoriaus Kammu, kuris buvo 50-asis Jamato dinastijos monarchas, valdymo.
K: Iš kur valdė imperatorius Sujinas?
A: Remiantis Gukanshō įrašais, imperatorius Sujinas valdė iš Mizogaki-no-miya rūmų Šiki vietovėje, kuri vėliau bus vadinama Jamato provincija.
K: Kas yra Gukanshō?
A: Gukanshō yra japonų istorinis tekstas, kuriame aprašoma Japonijos istorija nuo mitinių ištakų iki Kamakuros laikotarpio.
Ieškoti