Džordžas Klintonas (1739 m. liepos 26 d. – 1812 m. balandžio 20 d.) buvo žymus amerikiečių karys ir politikas. Jis tapo pirmuoju ir vienu ilgiausiai tarnavusių Niujorko gubernatoriumi, o vėliau – Jungtinių Valstijų viceprezidentu, dirbdamas su Tomu Džefersonu ir Džeimsu Madisonu (1805–1812 m.).
Ankstyvasis gyvenimas ir karinė patirtis
Klintonas gimė Niujorko valstijoje. Jaunystėje jis dalyvavo prancūzų ir indėnų kare, įgijęs karinės tarnybos patirties. Vėliau jis aktyviai dalyvavo kovose prieš britų pajėgas per Amerikos revoliucinį karą, tarnavo vadovaujamuose organuose ir prisidėjo prie karinių aprūpinimo pastangų.
Revoliucija ir Konstitucinė veikla
Klintonas buvo Kontinentinio kongreso narys ir balsavo už Nepriklausomybės deklaraciją. Jis buvo artimas Džordžui Vašingtonui, tarnavo Kontinentinėje kariuomenėje bei prisidėjo prie jos aprūpinimo ir organizavimo per karo metus. Revoliucijos laikotarpiu Klintonas įgijo reputaciją kaip nuoseklus valstijų teisių gynėjas ir oponentas pernelyg stiprios federalinės valdžios.
Niujorko gubernatorius
Klintonas ilgą laiką vadovavo Niujorko valstijai ir tapo vienu ilgiausiai einančių gubernatorių šios valstybės istorijoje. Kaip gubernatorius jis rūpinosi valstybės gynyba ir civiline tvarka, dalyvavo vietos administracijos kūrime po nepriklausomybės paskelbimo ir formavo politines grupuotes, kurios vėliau tapo svarbiomis pirmųjų JAV partijų struktūrose.
Viceprezidento tarnyba ir prezidento rinkimų vaidmuo
Vėliau Klintonas tapo Jungtinių Valstijų viceprezidentu – iš pradžių prie Tomui Džefersonui, o paskui prie Džeimsui Madisonui. Jo viceprezidentūra truko nuo 1805 m. iki jo mirties 1812 m.; Klintonas mirė eidamas viceprezidento pareigas. Jis buvo vienas iš nedaugelio viceprezidentų, kurie dirbo prie dviejų skirtingų prezidentų – tokią pačią situaciją vėliau patyrė ir Džonas Kalhunas (John C. Calhoun).
1808 m. Klintonas buvo ir prezidento rinkimų kandidatas; jis gavo šešis rinkikų balsus. Politikoje jis priklausė Demokratų ir respublikonų partijai (dar vadinamai Jeffersono arba demokratų-republikonų), kur buvo svarbi figūra ir Niujorko politinio gyvenimo lyderis.
Politika, paveldas ir šeima
Klintonas buvo žinomas kaip valstijų teises ir decentralizaciją palaikantis politikas, o Niujorke jis sukūrė įtakingą politinę frakciją („Klintonianai“), kuri darė didelę įtaką valstijos ir nacionalinei politikai. Jo sūnėnas DeWittas Clintonas vėliau taip pat tapo Niujorko gubernatoriumi ir buvo gerai žinomas dėl darbų, susijusių su Erie kanalu ir valstybės infrastruktūra.
Klintonas neturi žinomų giminystės ryšių su 42-uoju prezidentu Bilu Klintonu, kuris vaikystėje perėmė patėvio pavardę.
Įvertinimas
Džordžas Klintonas paliko ilgalaikį pėdsaką tiek Niujorko, tiek nacionalinėje JAV istorijoje: jis buvo vienas iš pirminių valstybės vadovų po nepriklausomybės, aktyvus revoliucijos dalyvis, ilgalaikis valstybės vyriausybės vadovas ir viceprezidentas, miręs eidamas aukštas pareigas. Jo politinė veikla prisidėjo prie ankstyvosios amerikietiškos partinės ir valdymo tradicijos formavimo.