Edwardas Goughas Whitlamas (1916 m. liepos 11 d. – 2014 m. spalio 21 d.), žinomas kaip Goughas Whitlamas, buvo Australijos politikas. Jis buvo 21-asis Australijos ministras pirmininkas ir vienintelis ministras pirmininkas, kurį iš pareigų atleido generalgubernatorius. Ministro pirmininko pareigas ėjo trejus metus — nuo 1972 m. iki 1975 m. Whitlamo vadovaujama leiboristų partija laimėjo valdžią nutraukdama 23 metus trukusį liberalų ir šalies partijų koalicijos dominavimą, o jo vyriausybė įgyvendino daugybę plataus masto reformų, pakeitusių Australijos socialinę ir užsienio politiką. Whitlamas buvo vienas iš reikšmingiausių XX a. Australijos politinių lyderių, vertinamų tiek dėl savo ambicingų pokyčių, tiek dėl dramatiško atleidimo 1975 m.

Ankstyvasis gyvenimas ir tarnyba

Whitlamas gimė 1916 m. ir užaugo Australijoje. Baigęs teisinius mokslus, jis dirbo advokatu ir vėliau tarnavo Antrojo pasaulinio karo metu. Po karo sugrįžo į teisinę praktiką ir įsitraukė į politiką — ilgainiui tapo aktyviu leiboristų partijos veikėju. Jo profesionali patirtis ir karo tarnyba lėmė aktyvų visuomeninį įsitraukimą bei politinę karjerą.

Politinė karjera ir reformos

Whitlamas ėjo opozicijos lyderio pareigas iki 1972 m., kai jo vadovaujama partija laimėjo rinkimus su šūkiu „It's Time“. Jo vyriausybė pradėjo greitas ir plačias reformas, kurių tikslas buvo modernizuoti Australijos valstybės institucijas ir socialines paslaugas. Svarbiausi Whitlamo vyriausybės pokyčiai apėmė:

  • universalią sveikatos apsaugą (Medibank) ir platesnį sveikatos prieinamumą;
  • nemokamą ar subsidijuotą aukštąjį mokslą bei išplėstą valstybinės paramos švietimui sistemą;
  • teisės aktų ir socialinės politikos reformas, tarp jų šeimos teisės pertvarką (pvz., nuosprendžių dėl skyrybų keitimus) bei plėtrą teisinės pagalbos;
  • pagarbos žmogaus teisėms skatinimą — žingsnius rasinės diskriminacijos mažinimui ir Aborigenų teisių integravimui politikoje;
  • užsienio politikos posūkį — oficialus Diplomatinių santykių su Kinija pripažinimas ir aktyvesnis tarptautinis požiūris;
  • karinės politikos pakeitimus, tarp jų dalies įsipareigojimų Vietnamo kare panaikinimas ir privalomos karo tarnybos nutraukimas.

Whitlamo vyriausybė ėmėsi plataus valstybės sektoriaus reorganizavimo ir daug investavo į viešąsias paslaugas bei infrastruktūrą. Reformatų apimtis ir tempas sukėlė tiek plačios paramos, tiek ir aštrios kritikos.

1975 m. atleidimas ir konstitucinė krizė

1975 m. Australijoje įvyko konstitucinė krizė: opozicija Senatui blokuodama pritariant biudžetui siekė priversti Whitlamą surengti naujus rinkimus. Krisės pabaigoje, 1975 m. lapkričio 11 d., generalgubernatorius Sir John Kerr priėmė sprendimą atleisti Whitlamą iš ministro pirmininko pareigų ir paskirti laikinuoju ministru pirmininku opozicijos lyderį Malcolmą Fraserą, kol vyks skubūs rinkimai. Šis veiksmas sukėlė plačią visuomenės ir politinę reakciją bei ilgalaikes diskusijas apie konstitucines valdžios ribas, generalgubernatoriaus vaidmenį ir parlamentinę etiką.

Vėlesnis gyvenimas ir palikimas

Po pralaimėjimo rinkimuose Whitlamas išliko aktyvus politiniame ir viešajame gyvenime, kritiškai vertino vyriausybės sprendimus ir reiškė nuomonę apie viešus reikalus. Jis pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos vėliau, tačiau išliko gerai žinomas viešojoje erdvėje kaip reformų autorius ir diskusijų dalyvis. Whitlamas mirė 2014 m. spalio 21 d., sulaukęs 98 metų.

Asmeninis gyvenimas

Whitlamas buvo vedęs ir turėjo vaikų; jo šeimos gyvenimas ir partnerystė palaikė jį per intensyvią viešąją karjerą. Kaip politinis lyderis jis paliko sudėtingą, bet reikšmingą paveldą: vieni jį laiko drąsiu reformatoriumi, pakeitusiu Australijos modernizavimo kursą, kiti kritikuoja už per didelį reformų tempą ir politinį konfliktą, kuris galiausiai nuvedė iki 1975 m. krizės.