Gustavas Klimtas (1862–1918) – austrų simbolistinis tapytojas

Gustavas Klimtas (1862–1918) – austrų simbolistinis tapytojas, Vienos secesijos lyderis, garsus auksinėmis freskomis, moters kūno tematika ir provokuojančiu erotizmu.

Gustavas Klimtas (1862 m. liepos 14 d. – 1918 m. vasario 6 d.) buvo žymus austrų tapytojas simbolistas ir vienas iš įtakingiausių XX a. pradžios Europos menininkų. Gimė Baumgarten priemiestyje prie Vienos. Jaunystėje mokėsi Vienos taikomosios dailės mokykloje (Kunstgewerbeschule) ir kartu su broliais bei kolegomis dirbo prie dekoratyvinių užsakymų — teatro dekoracijų, freskų ir vitražų. Vėliau jis tapo vienu iš svarbiausių Vienos secesijos judėjimo įkūrėjų ir lyderių, padėjusiu formuoti naują požiūrį į meną ir jo ryšį su gyvenimu bei pramoniniu dizainu.

Karjera ir kūrybiniai etapai

Pirmuoju savo laikotarpiu Klimtas dirbo kaip dekoratyvinis tapytojas, atliko reprezentacinius užsakymus viešiesiems pastatams. Vėliau, apie 1890–1910 m., jis vystė asmeninį, simbolistinį stilių, kuriame svarbią vietą užėmė ornamentika, aukso folijos naudojimas (vadinamoji „auksinė fazė“) ir plataus masto alegorinės kompozicijos. Klimto darbai jungė tradicinius motyvus su moderniais ornamentais, mozaikinėmis struktūromis ir stilizacijomis.

Temos ir stilius

Pagrindinė Klimto meninė tema — moters figūra. Jo kūriniams dažnai būdingas atviras erotiškumas, jautrus psichologinis portretavimas ir simbolinė reikšmė. Menininkas daug dėmesio skyrė piešiniams ir eskizams — ypač pieštukui, tusui ir akvarelei — kurie demonstruoja intensyvų studijų procesą ir intymų santykį su modeliu (žr. toliau Mulher sentada). Klimto kompozicijose svarbūs geometriniai bei augaliniai motyvai, detalus ornamentavimas ir spalvų kontrastai, o jo „auksinė fazė“ — ypač ryški kūriniuose kaip „Bučinys“ („The Kiss“) — tapo klasika ir vizualiniu Klimto ženklu.

Svarbiausi darbai ir reikšmė

Tarp žymiausių Klimto kūrinių dažnai minimi: „Bučinys“ (Der Kuss), portretai, pavyzdžiui, „Adele Bloch‑Bauer I“, „Beethoven frizas“ (sukurta 1902 m. specialiai Vienos secesijai), taip pat alegorinės freskos ir dekoratyvios drobės. Jo darbai pakeitė suvokimą apie dekoratyvumą ir erotiką mene, darė įtaką vėlesnėms modernizmo kryptims ir mados estetikai. Daug kūrinių eksponuojami Austrijos ir tarptautinėse kolekcijose — dalis jų galima pamatyti Vienos secesijos galerijoje bei kitose institucijose.

Kontroversijos ir paveldas

Klimto kūryba ne visada buvo priimta vienbalsiai: jo atviras erotizmas ir neįprasti moterų vaizdiniai kartais sukeldavo skandalus. Be to, Antrojo pasaulinio karo metu kai kurie jo darbai buvo konfiskuoti arba prarasti; XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje vyko teisiniai procesai dėl meno kūrinių restitucijos. Vis dėlto Klimtas paliko gilų poveikį meno istorijai — jo estetika dar ilgai įkvepė dailininkus, dizainerius ir mados kūrėjus.

Asmeniniame gyvenime Klimtas niekada nebuvo vedęs, tačiau ilgam laikui susiliejo su Emilie Flöge, kurią laikė savo ištikima drauge ir salonės partnere. Gustavas Klimtas mirė 1918 m. Vienoje nuo gripo (tuo metu plintančios pandemijos metu susirgimų ir mirčių buvo daug). Palaidotas Vienoje; jo kūryba tebėra plačiai tyrinėta, restauruojama ir eksponuojama visame pasaulyje.

Paieška pagal raidę