Jürgen Habermas
Jürgenas Habermasas (g. 1929 m. birželio 18 d.) - vokiečių filosofas ir sociologas, tyrinėjantis įvairias visuomenes. Jis taiko teorijos, vadinamos kritine teorija, rūšį, kurioje tyrinėja, kaip žmonės naudojasi valdžia. Jis taip pat naudoja amerikietiškojo pragmatizmo teoriją, kuri pagal veiksmų poveikį tiria, ar kas nors yra tiesa, ar ne. Jis žinomas dėl savo darbų, susijusių su viešosios sferos teorija. Jis tyrinėja galią demokratijoje ir politikoje. Jis taip pat tyrinėja, kaip žmonės kuria visuomenę per kalbą ir bendravimą, ir bando suprasti, kaip ta visuomenė ir valdžia veikia kartu.
Biografija
Habermasas gimė Diuseldorfe, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, Vokietijoje.
Iki gimnazijos baigimo Habermasas gyveno Gummersbache, netoli Kelno miesto. Jürgenas augo protestantų religingoje šeimoje, nes jo senelis vadovavo seminarijai, arba religinei mokyklai, Gummersbache, Vokietijoje. Jürgenas Habermasas studijavo Getingeno (1949/50 m.), Ciuricho (1950/51 m.) ir Bonos (1951/54 m.) universitetuose. Bonos universitete 1954 m. apgynė daktaro (PhD.) laipsnį su darbu Das Absolute und die Geschichte. Von der Zwiespältigkeit in Schellings Denken (Absoliutas ir istorija: apie prieštaravimą Schellingo mintyje).
Nuo 1956 m. jis studijavo filosofiją ir sociologiją Frankfurto prie Maino Johanno Wolfgango Goethe's universitete pas kritikos teoretikus Maxą Horkheimerį ir Theodorą Adorno. Kadangi Horkheimeris paprašė Habermaso šiek tiek pakeisti jo disertaciją. Habermasas nenorėjo to daryti ir manė, kad Frankfurto mokyklos požiūris į šiuolaikinę kultūrą nėra teisingas. Habermasas paliko Frankfurto mokyklą (minties mokyklą, o ne mokyklą iš plytų ir skiedinio).
Marburgo universitete jis baigė politikos mokslų habilitaciją, arba aukščiausią akademinį laipsnį, pas marksistą Wolfgangą Abendrothą. Jo habilitacinis darbas vadinosi Strukturwandel der Öffentlichkeit; Untersuchungen zu einer Kategorie der Bürgerlichen Gesellschaft (1989 m. išleistas anglų kalba pavadinimu The structural transformation of the public sphere: an inquiry into a category of a bourgeois society). 1961 m. jis tapo privatdozentu Marburge. Heidelbergo universitete pradėjo dirbti "nepaprastuoju profesoriumi" (profesoriumi be katedros) filosofijos srityje. Šį darbą jam parūpino Hansas Georgas Gadameris ir Karlas Löwithas. 1964 m. Habermasas grįžo į Frankfurtą ir perėmė Horkheimerio darbą filosofijos ir sociologijos srityje.
Nuo 1971 m. jis vadovavo Makso Planko institutui Štarnberge (netoli Miuncheno) ir dirbo jame iki 1983 m., praėjus dvejiems metams po jo pagrindinio veikalo "Komunikacinio veiksmo teorija" išleidimo. Po to Habermasas grįžo į savo kėdę Frankfurte ir vadovavo Socialinių tyrimų institutui. 1993 m. pasitraukęs iš Frankfurto Habermasas parašė daug knygų ir straipsnių. 1986 m. jam buvo įteikta Vokietijos mokslo bendruomenės Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo premija, kuri yra aukščiausias Vokietijos mokslo srityje teikiamas apdovanojimas. Jis yra "nuolatinis vizituojantis" profesorius Šiaurės vakarų universitete Evanstone, Ilinojaus valstijoje, ir "Theodor Heuss Professor" Naujojoje mokykloje Niujorke.
2003 m. Habermasas apdovanotas Astūrijos princo premija socialinių mokslų srityje. Habermasas taip pat buvo 2004 m. Kioto premijos laureatas menų ir filosofijos srityje. Jis atvyko į San Diegą ir 2005 m. kovo 5 d. San Diego universitete vykusiame Kioto simpoziume skaitė kalbą "Viešasis religijos vaidmuo pasaulietiniame kontekste" apie Bažnyčios ir valstybės atskyrimą. 2005 m. jam buvo įteikta Holbergo tarptautinė atminimo premija (apie 520 000 eurų).
