Jeanas Paulis Pierre'as Casimir-Perier (prancūziškas tarimas: [ʒɑ̃ kazimiʁ pɛʁje]; 1847 m. lapkričio 8 d. – 1907 m. kovo 11 d.) – prancūzų politikas, penktasis Prancūzijos Trečiosios Respublikos prezidentas. Kilęs iš žinomos politinės šeimos, jis paliko ryškų, nors trumpą pėdsaką Prancūzijos politikoje.
Ankstyvasis gyvenimas ir kilmė
Casimir-Perier gimė Paryžiuje, jis buvo Auguste'o Casimir-Perier sūnus ir Liudviko Filipo premjero Casimir Pierre Perier anūkas. Politika jam buvo pažįstama iš vaikystės: ankstyvąsias karjeros pradžios pareigas jis ėjo kaip sekretorius, pirmininkaujant Thiers, o vėliau dirbo ir kaip tėvo, buvusio vidaus reikalų ministro, padėjėjas.
Parlamentinė ir vyriausybinė karjera
Casimir-Perier ilgą laiką dirbo Parlamento rūmuose. 1883 m. rugpjūčio 17 d. jis tapo valstybės sekretoriaus pavaduotoju karo reikalams ir šias pareigas ėjo iki 1885 m. sausio 7 d. 1890–1892 m. buvo rūmų vicepirmininkas, o 1893 m. – rūmų pirmininkas. 1893 m. gruodžio 3 d. jis tapo ministru pirmininku (Prezidentu Tarybos) ir užsienio reikalų ministru; šiose vietose dirbo iki 1894 m. pavasario, kai atsistatydino kartu su savo vyriausybe.
Prezidentavimas (1894–1895)
Po prezidento Carnot nužudymo 1894 m. birželio 24 d. (nužudymą įvykdė anarchistas Sante Geronimo Caserio), Nacionalinė Asamblėja skubiai rinko naują prezidentą. Casimir-Perier buvo išrinktas Respublikos prezidentu 451 balsu; jo varžovams Henri Brissonui atiteko 195 balsai, o Charles'ui Dupuy – 97. Jo kadencija buvo itin trumpa: prezidento pareigas jis ėjo tik apie šešis mėnesius.
1895 m. sausio 14 d. Casimir-Perier atsistatydino. Jis argumentavo, kad ministrai jo ignoruoja, nesikonsultuoja su juo prieš priimdami svarbius sprendimus ir neinformuoja apie politinius įvykius, ypač užsienio politikos srities sprendimus. Atsistatydinimas parodė prezidento institucijos silpnumą tuo laikotarpiu ir išryškino problemą tarp vadovaujančios politinės elitos ir vykdomosios valdžios.
Vėlesnis gyvenimas ir dalyvavimas teisminėse bylose
Palaikęs nusistatymą nutraukti aktyvią politinę karjerą, Casimir-Perier nuo to laiko daugiausia užsiėmė verslu, ypač pramonės ir kalnakasybos sektoriuose. Tuo pačiu metu istorijoje jis taip pat figūruoja kaip liudininkas svarbioje XX a. pabaigos politinėje byloje: Renne vykusiame Alfredo Dreifuso teisme Casimir-Perier parodymai, priešingai nei generolo Mercier parodymai, buvo vertinami kaip reikšmingi ir palankūs Dreifuso gynybai.
Mirtis ir palikimas
Jeanas Casimir-Perier mirė 1907 m. kovo 11 d. Jo trumpa prezidentūra ir ankstesnė politinė veikla paliko prieštaringą, bet svarbų pėdsaką: jis reprezentuoja to laikotarpio Prancūzijos politikos dinamiką, kai valdžios institucijų santykiai ir partinė fragmentacija kartais trukdė efektyviam sprendimų priėmimui. Jo pasitraukimas iš politinio gyvenimo ir įsitraukimas į pramonę taip pat atspindi dažną tuo metu politinių veikėjų persikėlimą į ekonominę sritį.