Liudvikas Pilypas I

Ankstyvasis gyvenimas

Gimęs Paryžiaus Karališkuosiuose rūmuose, jis buvo pavadintas Liudviku Pilypu Orleanu (Louis Philippe d'Orléans, Louis Philippe) savo tėvo garbei. Jo tėvai buvo Orleano kunigaikštis ir kunigaikštienė. Vienas iš vyriausių Prancūzijos karališkojo dvaro narių. Jis gimė princo kraujo, suteikiančio teisę į jį kreiptis Jo Šviesybe. Nuo gimimo jam buvo suteiktas Valois hercogo titulas, vienas iš tėvo pagalbinių titulų. Jis buvo vyriausias iš keturių kunigaikščio ir kunigaikštienės šeimoje gimusių vaikų. Jis priklausė Orleano rūmams, kurie buvo valdančiųjų Burbonų rūmų kadetinė atšaka. Abi šios šakos buvo tiesioginės Liudviko XIV palikuonys ir dažnai konkuravo tarpusavyje.

Jį mokė madame de Genlis, kuri vėliau buvo jo tėvo meilužė. Būtent ji įskiepijo jaunajam princui gana liberalų požiūrį. Kai 1785 m. mirė Liudviko Pilypo senelis, jo tėvas tapo Orleano kunigaikščiu, o Liudvikas Pilypas - Šartro kunigaikščiu.

Jo tėvų santuoka buvo įtempta, hercogas garsėjo daugybe nesantuokinių ryšių, o žmona tyliai susitaikė su jo neištikimybe. Ji buvo pagarsėjusi religinga moteris, kuri mėgavosi stebėdama, kaip auga jos vaikai. Liudvikas Filipas buvo vyriausias iš keturių porai gimusių vaikų. Liudvikas Filipas buvo labai artimas savo broliui, jaunesniajam Montpensjė hercogui.

1792 m. jis įstojo į Prancūzijos kariuomenę ir išvyko kariauti į Austriją. Tačiau 1793 m. balandį jis dezertyravo. Jis negalėjo grįžti į Prancūziją, todėl susirado mokytojo darbą Šveicarijoje. Vėliau išvyko gyventi į Švediją. Po to gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, o galiausiai persikėlė į Angliją.

1814 m. Napoleonui atsisakius sosto, Liudvikas Pilypas grįžo į Prancūziją. Karalius Liudvikas XVIII grąžino jam Orleano valdas.

Santuoka

1808 m. pasipiršo Jungtinės Karalystės karaliaus Jurgio III dukrai princesei Elžbietai. Dėl jo katalikybės ir jos motinos karalienės Šarlotės pasipriešinimo princesė nenoriai atsisakė pasiūlymo.

1809 m. Liudvikas Pilypas vedė Neapolio ir Sicilijos princesę Mariją Amaliją, Neapolio karaliaus Ferdinando IV ir Austrijos karalienės Marijos Karolinos dukterį. Jie susilaukė dešimties vaikų. Marija Amalija taip pat buvo mirusios karalienės Marijos Antuanetės dukterėčia.

Jis mirė 1850 m. rugpjūčio 26 d. Klaremonte, Surėjaus grafystėje, Anglijoje.

Šartro kunigaikštis ir kunigaikštienė su mažyliu Liudviku Filipu (1837 m. 1776 m. originalo kopija).

Vaikai

1. Orleano hercogas Ferdinandas Filipas (1810 m. rugsėjo 3 d. - 1842 m. liepos 13 d.) buvo vedęs Meklenburgo-Šverino hercogienę Heleną ir turėjo vaikų.
2. Luiza (1812 m. balandžio 3 d. - 1850 m. spalio 11 d.) ištekėjo už Belgijos karaliaus Leopoldo I ir susilaukė vaikų.
3. Marija (1813 m. balandžio 12 d. - 1839 m. sausio 6 d.) ištekėjo už Viurtembergo hercogo Aleksandro, turėjo vaikų.
4. Liudvikas, Nemūro hercogas (1814 m. spalio 25 d. - 1896 m. birželio 26 d.) buvo vedęs Saksonijos Koburgo ir Gotos princesę Viktoriją ir turėjo vaikų.
5. François, Joinville'io princas (1818 m. rugpjūčio 14 d. - 1900 m. birželio 16 d.) buvo vedęs Brazilijos princesę Franciscą ir turėjo vaikų.
6. Françoise (1816 m. kovo 26 d. - 1818 m. gegužės 20 d.) mirė jauna.
7. Klementina (1817 m. kovo 6 d. - 1907 m. vasario 16 d.) ištekėjo už Saksonijos Koburgo ir Gotos princo Augusto ir susilaukė vaikų.
8. Karolis, Pentevro hercogas (1820 m. sausio 1 d. - 1828 m. liepos 25 d.), mirė jaunas.
9. Henri, Aumalio kunigaikštis (1822 m. sausio 16 d. - 1897 m. gegužės 7 d.) buvo vedęs Abiejų Sicilijų princesę Karoliną Augustą ir turėjo vaikų.
10. Antuanas, Montpensjė hercogas (1824 m. liepos 31 d. - 1890 m. vasario 4 d.) buvo vedęs Ispanijos infantę Luisą Fernandą ir turėjo vaikų.

Palikimas

Būdamas Prancūzijos karaliumi, jis savo vaikams ir palikuonims suteikė teisinę galimybę turėti Orleano princo titulą. Su karališkosios didenybės stiliumi.

 

Pavadinimai ir stiliai

• 1773 m. spalio 6 d. - 1785 m. lapkričio 18 d. Jo Didenybė Valois hercogas.
• 1785 m. lapkričio 18 d. - 1793 m. lapkričio 6 d. Jo Didenybė Šartro hercogas.
• 1793 m. lapkričio 6 d. - 1824 m. rugsėjo 21 d. Jo Didenybė Orleano hercogas.
• 1824 m. rugsėjo 21 d. - 1830 m. rugpjūčio 9 d. Jo Karališkoji Didenybė Orleano hercogas.
• 1830 m. rugpjūčio 9 d. - 1848 m. vasario 24 d. Jo Didenybė Karalius [Prancūzijos]
• 1848 m. vasario 24 d. - 1850 m. rugpjūčio 26 d. Jo Didenybė karalius Liudvikas Pilypas.

Liepos monarchijos (1831-48 m.) ginklai.