Regos nervo diskas
Akloji dėmė - tai regos lauko dalis, iš kurios mūsų smegenys negauna jokios informacijos. Tai vieta regos lauke, kurioje trūksta šviesą atpažįstančių fotoreceptorių ląstelių ten, kur regos nervas eina per tinklainės regos nervo diską. Kadangi regos nervo diske nėra šviesą aptikti galinčių ląstelių, dalis regos lauko nėra suvokiama. Smegenys užpildo aplinkines detales informacija iš kitos akies, todėl akloji dėmė paprastai nėra suvokiama.
Nors visi stuburiniai gyvūnai turi šią akląją dėmę, iš pažiūros panašios galvakojų akys jos neturi. Jų regos nervas prie receptorių prieina iš užpakalio, todėl tinklainėje nesusidaro pertraukos.
Pirmą kartą šį reiškinį 1660 m. Prancūzijoje užfiksavo Edme Mariotte'as. Tuo metu buvo manoma, kad regos nervo įėjimo į akį vieta iš tikrųjų turėtų būti jautriausia tinklainės dalis, tačiau Marioto atradimas paneigė šią teoriją.
Stuburinių pavyzdys - akloji dėmė4, kurios aštuonkojo akyje nėra. Stuburinių gyvūnų akyje (kairėje) yra12 tinklainė ir nervinės skaidulos, įskaitant regos nervą (3), o aštuonkojo akyje (dešinėje) ir1 yra2 nervinės skaidulos ir tinklainė.
Aklosios zonos testas
| Aklosios zonos demonstravimas | ||||
| O | X | |||
| Instrukcijos: Jūsų veidas turi būti per kelis pirštus nuo ekrano. Užmerkite dešinę akį ir sutelkite dėmesį į X. Dabar lėtai atsitraukite nuo ekrano, ir vienu metu O išnyks. Tai įvyks maždaug tada, kai ekranas bus nutolęs apie 25 cm (3 kartus daugiau nei šios diagramos plotis). Tolstant, O vėl atsiras. Jei užmerksite kairę akį ir žiūrėsite į O, X išnyks panašiu atstumu. | ||||
Nematyti aklosios zonos
Yra dvi teorijos, kodėl paprastai nematoma akloji zona. Viena iš jų, mažiau mėgstama, yra ta, kad smegenys tiesiog ignoruoja šią vietą. Kita - kad smegenys jas "užpildo" informacija iš aplinkinių sričių. Suvokimo teoretikai paprastai teikia pirmenybę antrajai hipotezei. Užpildymas veikia su gana sudėtingais ir neįprastais regos modeliais, o tai rodo, kad aktyvus smegenų procesas imituoja akląją dėmę supančius modelius.
Stuburinių akis ir galvakojų akis
Šios natūralios aklosios dėmės yra tik stuburinių gyvūnų akyse. Galvakojai regos nervus turi prisitvirtinę prie tinklainės užpakalinės dalies, todėl jos nekelia problemų. Stuburinių akys yra nelogiškos, nes šviesa, prieš patekdama į tinklainę, turi praeiti pro nervines skaidulas ir jas aplenkti.Taip yra todėl, kad stuburinių akys yra smegenų atauga; jos išauga iš embrioninio audinio, iš kurio susiformuoja smegenys.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra akloji dėmė?
A: Akloji dėmė - tai regos lauko dalis, kurioje regos nervas eina per tinklainės regos nervo diską, todėl trūksta šviesą aptinkančių fotoreceptorių ląstelių ir smegenys negauna informacijos iš tos srities.
Klausimas: Kodėl aklojoje dėmėje nepastebima regos lauko dalis?
A: Regos nervo diske nėra šviesą aptikti galinčių ląstelių, todėl dalis regos lauko nėra suvokiama.
K: Kaip smegenys įveikia akląją dėmę?
A: Smegenys užpildo akląją dėmę aplinkinėmis detalėmis, naudodamos informaciją iš kitos akies, todėl ji paprastai nėra suvokiama.
K: Kurie gyvūnai neturi aklosios dėmės?
A: Galvakojų akys neturi aklosios dėmės, nes regos nervas prie receptorių prieina iš užpakalio, todėl tinklainėje nesusidaro pertraukos.
K: Kada pirmą kartą buvo užfiksuotas aklosios dėmės stebėjimas?
A.: Pirmą kartą akląją dėmę 1660 m. Prancūzijoje pastebėjo Edme Mariotte.
K: Kokia teorija apie regos nervo patekimą į akį vyravo iki Marioto atradimo?
A: Iki Marioto atradimo buvo manoma, kad regos nervo įėjimo į akį vieta turėtų būti jautriausia tinklainės dalis.
K: Ką paneigė Marioto atradimas?
A: Marioto atradimas paneigė teoriją, kad regos nervo įėjimo į akį taškas iš tikrųjų turėtų būti jautriausia tinklainės dalis.
