Akloji dėmė – tai regos lauko sritis, iš kurios mūsų smegenys negauna jokių tiesioginių jutiminių signalų. Tai vieta tinklainėje, kur regos nervas išeina iš akies ir susilieja su kraujagyslėmis – šioje regos nervo disko (optinio disko) zonoje trūksta šviesą aptinkančių fotoreceptorių ląstelių. Dėl to tam tikra regos lauko dalis fiziologiškai „neužfiksuojama“ viena akimi.

Kur ji yra ir koks jos dydis?

Akloji dėmė yra šalia foveos temporalinėje tinklainės dalyje (t. y. į šoną nuo tiesioginio žiūrėjimo taško). Jos centras paprastai esti maždaug per keletą laipsnių į šoną nuo žiūrėjimo taško, o pačios dėmės dydis vizualiniame lauke užima kelis laipsnius. Tiksli padėtis ir dydis gali šiek tiek skirtis tarp žmonių.

Kodėl jos nematome?

Yra keli svarbūs paaiškinimai:

  • Dvigubas regėjimas iš abiejų akių: kiekvienos akies aklosios dėmės padėtis yra skirtinga, todėl viena akis dažnai „pataiso“ kitos trūkumą ir smegenys gauna pilną informacijos vaizdą iš abiejų akių derinio.
  • Smegenų „užpildymas“ (perception filling-in): smegenys automatiškai užpildo trūkstamą vaizdo fragmentą pagal aplinkines detales, tekstūras ir formą — procesas vadinamas completition arba filling-in.
  • Akių judesiai: greiti ir nuolatiniai akių judesiai (sakovai) nuolat atnaujina vaizdą, todėl trumpalaikė akloji zona dažnai „praleidžiama“ be sąmoningo pastebėjimo.

Kaip pačiam pamatyti akląją dėmę

Akloji dėmė lengvai demonstravosi paprastu eksperimentu:

  • Užteikite popieriaus lapą su dviem žymėmis (pvz., taškas ir kryžiukas) apie 15–25 cm atstumu nuo akių.
  • Užmerkite vieną akį ir žiūrėkite į vieną žymę (pvz., kryžiuką). Lėtai priartinkite arba nutolinkite lapą, kol antrasis taškas „įstumsis“ į akląją dėmę ir išnyks iš vaizdo.
  • Pakratę galvą arba pakeitę atstumą, pamatysite, kaip kinta nematomumo vieta.

Atlikdami tokį testą būkite atsargūs — nenaudokite smarkių akių judesių ir nevykdykite eksperimento vairuodami ar atliekant kitą pavojingą veiklą.

Klinikinė reikšmė

Akloji dėmė pati savaime yra fiziologinis reiškinys, tačiau regos nervo disko būklė turi svarbią diagnostinę reikšmę:

  • Patologinis aklosios dėmės padidėjimas: esant padidėjusiam intrakranijiniam slėgiui (pvz., papilledema), aklosios dėmės sritis gali išsipūsti, dėl ko atsiranda didesnė nepermatoma zoną regos lauke.
  • Glaukoma ir optinio disko pokyčiai: sergant glaukoma ar kitomis optic nerve ligomis, gali keistis regos nervo disko forma ir atsirasti nuolatinės regos laukų defektai (scotomos).
  • Optinis neuritas ir kitos uždegiminės ar išemijos būklės: gali sukelti aklumą ar įvairaus pobūdžio skotomą, kurie reikalauja oftalmologo arba neurologinio ištyrimo.

Jei pastebite naujai atsiradusius regos laukų praradimus, blokus ar kitus pokyčius, svarbu kreiptis į gydytoją oftalmologą.

Gyvūnų skirtumai ir evoliucija

Visi žinduoliai ir dauguma stuburinių turi analogišką regos nervo diską, todėl fiziologinė akloji dėmė yra plačiai paplitusi. Tačiau kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, galvakojai (sepijos, kalmarai), tokios aklosios dėmės neturi: jų tinklainė yra „neinvertuota“ — fotoreceptoriai liečia šviesą tiesiogiai, o regos nervo skaidulos prie jų prisijungia iš kitos pusės, todėl pertrūkių, kaip vertebratų tinklainėje, nesusidaro. Šis skirtumas yra įdomi evoliucinė adaptacija, susijusi su akies anatomija ir informatika.

Istorija

Pirmą kartą aklosios dėmės buvimą 1660 m. Prancūzijoje aprašė mokslininkas Edme Mariotte'as. Iki tol manyta, kad regos nervo įėjimo vieta turėtų būti ypač jautri. Mariotte'o eksperimentai ir stebėjimai parodė, kad toje vietoje fotoreceptorių iš tikrųjų nėra, taip paneigdami anksčiau vyraujančią nuomonę.