Akloji dėmė (regos nervo diskas): kas tai ir kodėl jos nematome
Akloji dėmė: sužinokite, kas tai, kodėl jos nematome ir kaip smegenys „užpildo“ regos spragą — aiškus paaiškinimas apie regos nervo diską.
Akloji dėmė – tai regos lauko sritis, iš kurios mūsų smegenys negauna jokių tiesioginių jutiminių signalų. Tai vieta tinklainėje, kur regos nervas išeina iš akies ir susilieja su kraujagyslėmis – šioje regos nervo disko (optinio disko) zonoje trūksta šviesą aptinkančių fotoreceptorių ląstelių. Dėl to tam tikra regos lauko dalis fiziologiškai „neužfiksuojama“ viena akimi.
Kur ji yra ir koks jos dydis?
Akloji dėmė yra šalia foveos temporalinėje tinklainės dalyje (t. y. į šoną nuo tiesioginio žiūrėjimo taško). Jos centras paprastai esti maždaug per keletą laipsnių į šoną nuo žiūrėjimo taško, o pačios dėmės dydis vizualiniame lauke užima kelis laipsnius. Tiksli padėtis ir dydis gali šiek tiek skirtis tarp žmonių.
Kodėl jos nematome?
Yra keli svarbūs paaiškinimai:
- Dvigubas regėjimas iš abiejų akių: kiekvienos akies aklosios dėmės padėtis yra skirtinga, todėl viena akis dažnai „pataiso“ kitos trūkumą ir smegenys gauna pilną informacijos vaizdą iš abiejų akių derinio.
- Smegenų „užpildymas“ (perception filling-in): smegenys automatiškai užpildo trūkstamą vaizdo fragmentą pagal aplinkines detales, tekstūras ir formą — procesas vadinamas completition arba filling-in.
- Akių judesiai: greiti ir nuolatiniai akių judesiai (sakovai) nuolat atnaujina vaizdą, todėl trumpalaikė akloji zona dažnai „praleidžiama“ be sąmoningo pastebėjimo.
Kaip pačiam pamatyti akląją dėmę
Akloji dėmė lengvai demonstravosi paprastu eksperimentu:
- Užteikite popieriaus lapą su dviem žymėmis (pvz., taškas ir kryžiukas) apie 15–25 cm atstumu nuo akių.
- Užmerkite vieną akį ir žiūrėkite į vieną žymę (pvz., kryžiuką). Lėtai priartinkite arba nutolinkite lapą, kol antrasis taškas „įstumsis“ į akląją dėmę ir išnyks iš vaizdo.
- Pakratę galvą arba pakeitę atstumą, pamatysite, kaip kinta nematomumo vieta.
Atlikdami tokį testą būkite atsargūs — nenaudokite smarkių akių judesių ir nevykdykite eksperimento vairuodami ar atliekant kitą pavojingą veiklą.
Klinikinė reikšmė
Akloji dėmė pati savaime yra fiziologinis reiškinys, tačiau regos nervo disko būklė turi svarbią diagnostinę reikšmę:
- Patologinis aklosios dėmės padidėjimas: esant padidėjusiam intrakranijiniam slėgiui (pvz., papilledema), aklosios dėmės sritis gali išsipūsti, dėl ko atsiranda didesnė nepermatoma zoną regos lauke.
- Glaukoma ir optinio disko pokyčiai: sergant glaukoma ar kitomis optic nerve ligomis, gali keistis regos nervo disko forma ir atsirasti nuolatinės regos laukų defektai (scotomos).
- Optinis neuritas ir kitos uždegiminės ar išemijos būklės: gali sukelti aklumą ar įvairaus pobūdžio skotomą, kurie reikalauja oftalmologo arba neurologinio ištyrimo.
Jei pastebite naujai atsiradusius regos laukų praradimus, blokus ar kitus pokyčius, svarbu kreiptis į gydytoją oftalmologą.
Gyvūnų skirtumai ir evoliucija
Visi žinduoliai ir dauguma stuburinių turi analogišką regos nervo diską, todėl fiziologinė akloji dėmė yra plačiai paplitusi. Tačiau kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, galvakojai (sepijos, kalmarai), tokios aklosios dėmės neturi: jų tinklainė yra „neinvertuota“ — fotoreceptoriai liečia šviesą tiesiogiai, o regos nervo skaidulos prie jų prisijungia iš kitos pusės, todėl pertrūkių, kaip vertebratų tinklainėje, nesusidaro. Šis skirtumas yra įdomi evoliucinė adaptacija, susijusi su akies anatomija ir informatika.
Istorija
Pirmą kartą aklosios dėmės buvimą 1660 m. Prancūzijoje aprašė mokslininkas Edme Mariotte'as. Iki tol manyta, kad regos nervo įėjimo vieta turėtų būti ypač jautri. Mariotte'o eksperimentai ir stebėjimai parodė, kad toje vietoje fotoreceptorių iš tikrųjų nėra, taip paneigdami anksčiau vyraujančią nuomonę.
Stuburinių pavyzdys - akloji dėmė4, kurios aštuonkojo akyje nėra. Stuburinių gyvūnų akyje (kairėje) yra12 tinklainė ir nervinės skaidulos, įskaitant regos nervą (3), o aštuonkojo akyje (dešinėje) ir1 yra2 nervinės skaidulos ir tinklainė.
Aklosios zonos testas
| Aklosios zonos demonstravimas | ||||
| O | X | |||
| Instrukcijos: Jūsų veidas turi būti per kelis pirštus nuo ekrano. Užmerkite dešinę akį ir sutelkite dėmesį į X. Dabar lėtai atsitraukite nuo ekrano, ir vienu metu O išnyks. Tai įvyks maždaug tada, kai ekranas bus nutolęs apie 25 cm (3 kartus daugiau nei šios diagramos plotis). Tolstant, O vėl atsiras. Jei užmerksite kairę akį ir žiūrėsite į O, X išnyks panašiu atstumu. | ||||
Nematyti aklosios zonos
Yra dvi teorijos, kodėl paprastai nematoma akloji zona. Viena iš jų, mažiau mėgstama, yra ta, kad smegenys tiesiog ignoruoja šią vietą. Kita - kad smegenys jas "užpildo" informacija iš aplinkinių sričių. Suvokimo teoretikai paprastai teikia pirmenybę antrajai hipotezei. Užpildymas veikia su gana sudėtingais ir neįprastais regos modeliais, o tai rodo, kad aktyvus smegenų procesas imituoja akląją dėmę supančius modelius.
Stuburinių akis ir galvakojų akis
Šios natūralios aklosios dėmės yra tik stuburinių gyvūnų akyse. Galvakojai regos nervus turi prisitvirtinę prie tinklainės užpakalinės dalies, todėl jos nekelia problemų. Stuburinių akys yra nelogiškos, nes šviesa, prieš patekdama į tinklainę, turi praeiti pro nervines skaidulas ir jas aplenkti.Taip yra todėl, kad stuburinių akys yra smegenų atauga; jos išauga iš embrioninio audinio, iš kurio susiformuoja smegenys.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra akloji dėmė?
A: Akloji dėmė - tai regos lauko dalis, kurioje regos nervas eina per tinklainės regos nervo diską, todėl trūksta šviesą aptinkančių fotoreceptorių ląstelių ir smegenys negauna informacijos iš tos srities.
Klausimas: Kodėl aklojoje dėmėje nepastebima regos lauko dalis?
A: Regos nervo diske nėra šviesą aptikti galinčių ląstelių, todėl dalis regos lauko nėra suvokiama.
K: Kaip smegenys įveikia akląją dėmę?
A: Smegenys užpildo akląją dėmę aplinkinėmis detalėmis, naudodamos informaciją iš kitos akies, todėl ji paprastai nėra suvokiama.
K: Kurie gyvūnai neturi aklosios dėmės?
A: Galvakojų akys neturi aklosios dėmės, nes regos nervas prie receptorių prieina iš užpakalio, todėl tinklainėje nesusidaro pertraukos.
K: Kada pirmą kartą buvo užfiksuotas aklosios dėmės stebėjimas?
A.: Pirmą kartą akląją dėmę 1660 m. Prancūzijoje pastebėjo Edme Mariotte.
K: Kokia teorija apie regos nervo patekimą į akį vyravo iki Marioto atradimo?
A: Iki Marioto atradimo buvo manoma, kad regos nervo įėjimo į akį vieta turėtų būti jautriausia tinklainės dalis.
K: Ką paneigė Marioto atradimas?
A: Marioto atradimas paneigė teoriją, kad regos nervo įėjimo į akį taškas iš tikrųjų turėtų būti jautriausia tinklainės dalis.
Ieškoti