Karnako karalių sąrašas – tai akmenyje išraižytas ankstyvojo Egipto karalių sąrašas, įrašytas pietvakarinėje Tutmozės III (Tutmozės III) festivalio salės kampe. Ši salė priklausė Karnako šventyklų kompleksui, dabar esančiam Luksore, Egipte, ir yra XVIII dinastijos architektūros dalis. Sąrašas surašytas valdant Tutmozės III (apie 1479–1425 m. pr. m. e.) ir iš pradžių turėjo dokumentinį bei religinį pobūdį – priminti ankstesnių dinastijų valdovus ir užtikrinti ryšį su praeitimi.

Aprašymas ir būklė

Iš viso sąraše buvo užrašyta 61 Egipto Senosios karalystės karaliaus vardas, pradedant faraonu Sneferu. Dėl ilgalaikio nusidėvėjimo, vandalizmo ir ankstesnių išvežimų šiandien galima aiškiai perskaityti tik apie 39 vardus. Kai kurių pavardžių fragmentai yra smarkiai pažeisti arba dingę. Vienas įrašas neturi tradicinio kartušės apvado – tai gali būti techninio ar ritualinio pobūdžio ypatybė arba ženklas, kad tam tikras vardas buvo įtrauktas ne taip kaip įprastai.

Istorinė reikšmė

Sąrašas nėra išsamus visų Egipto faraonų sąrašas, bet yra vertingas šaltinis chronologijai ir ankstyvųjų dinastijų tyrimui. Skirtingai nuo kai kurių kitų karalių sąrašų (pvz., Abido ar Turin), Karnako sąraše dėmesys skiriamas ne tik „legitimiems“ faraonams, bet taip pat pateikti kai kurių Pirmojo ir Antrojo tarpinio laikotarpio (First and Second Intermediate Period) valdovų vardai, kurių kitur dažnai nėra. Taip jis padeda užpildyti spragas ir patikslinti Egipto politinę istoriją bei dinastijų seką.

Atrankos principai ir trūkumai

Reikėtų pabrėžti, kad karalių sąrašai senovės Egipte dažnai buvo selektyvūs: jie galėjo atmesti tam tikrus valdovus dėl politinių, religinio legitimumo ar ideologinių sumetimų (pvz., užmaršyti užgrobtus ar nepageidaujamus valdovus). Be to, fiziniai pažeidimai ir ankstyvieji išvežimai – kurie apgadino ar nutraukė tekstą – papildomai riboja šiandieninę sąrašo informatyvumą.

Atradimo ir išsaugojimo istorija

Pirmą kartą sąrašą 1825 m. aprašė britų tyrinėtojas Jamesas Burtonas. 1843 m. į Karnaką kelionę vedė vokiečių ekspedicija, vadovaujama egiptologo Karlo Richardo Lepsiuso, kuri papildomai užfiksavo monumentą. Prancūzų tyrinėtojas Emilis Prisse d'Avennesas (Émile Prisse d'Avennes) išsiskyrė tuo, kad naktį nuardė ir išsivežė blokus su sąrašais; dalis tų blokų buvo išsiųsta į Prancūziją. Šie išvežti ir smarkiai apgadinti fragmentai dabar eksponuojami Luvre Paryžiuje. Kiti fragmentai liko Karnake arba pateko į kitų muziejų kolekcijas.

Mokslinis tyrimas šiandien

Egiptologai ir archeologai naudoja Karnako karalių sąrašą kartu su kitais tekstiniais šaltiniais (pvz., Abido sąrašu, Turinio rūmų sąrašu) ir archeologiniais duomenimis, kad sudarytų tikslesnę Egipto kronologiją. Dėl fragmentiškumo tęsiami darbai, įskaitant fotogrametriją, 3D skenavimą ir palyginimus su kitais įrašais, siekiant atkurti prarastus vardus arba patikslinti egzistuojančias transkripcijas.

Svarbiausi faktai trumpai:

  • Autorius / užsakovas: Tutmozė III (XVIII dinastija).
  • Vieta: pietvakarinis festivalio salės kampas Karnako komplekse, Luksoras.
  • Originalūs įrašai: 61 karaliaus vardas iš Senosios karalystės ir kai kurių tarpinio laikotarpio valdovų.
  • Šiandien perskaitoma apie 39 vardai; kai kurie fragmentai eksponuojami Luvre.
  • Nauda istorijai: padeda rekonstruoti ankstyvųjų dinastijų seką ir užpildo spragas kitose sąrašuose.

Karnako karalių sąrašas išlieka vienu iš svarbių šaltinių, leidžiančių geriau suprasti Egipto politinę istoriją ir senojo laikotarpio dinastinę raidą. Dėl to jis tebėra aktyviai tiriamas ir dažnai minima literatūroje apie Senovės Egiptą.