Mary Kay Bergman (1961 m. birželio 5 d. – 1999 m. lapkričio 11 d.) buvo amerikiečių balso aktorė, vertinama už savo didelį vokalinį diapazoną ir gebėjimą sukurti skirtingus, atpažįstamus personažų balsus.

Bergman daugeliui žinoma kaip ta, kuri įgarsino daugumą moterų balsų animacinėje komedijoje Pietų parkas" (South Park)—ji kūrė įvairius personažus, suteikdama jiems savitą charakterį ir humorą. Taip pat ji pirmą kartą įgarsino pagrindinį veikėją Teisingi keistuoliai tėvai" (The Fairly OddParents) animacinės laidos pilotiniame etape, o jos darbas apėmė platų spektrą animacijos, radijo, reklamų ir kitų projektų.

Per karjerą Bergman dirbo su įvairiomis animacijos studijomis ir projektų komandomis; jos gebėjimas greitai perjungti balsus ir sukurti unikalius personažus darė ją paklausia ir vertinama kolegų tarpe. Jos įtaka ir talentas prisidėjo prie daugelio serijų sėkmės bei paliko ryškų pėdsaką balso aktorių bendruomenėje.

Asmeniniame gyvenime ji buvo ištekėjusi už balso aktoriaus Dino Andrade. Bergman taip pat draugavo su kitomis žinomomis balso aktorėmis, tarp jų su serialo "Simpsonai" įgarsintoja Nancy Cartwright ir Grey DeLisle, su kuriomis ją siejo tiek profesiniai, tiek draugiški ryšiai.

Mary Kay Bergman sirgo bipoliniu sutrikimu ir generalizuotu nerimo sutrikimu, apie kuriuos daugiausia tylėjo artimiesiems ir draugams. Paskutinį kartą viešai ji pasirodė 1999 m. lapkričio 11 d. radijo laidoje, kur buvo minimas Disneilendo 45-metis. Tą pačią dieną ji tragiškai pasitraukė iš gyvenimo — ji nusišovė sau į kaktą tiesiai virš nosies Mossbergo 12-ojo kalibro šautuvu; lavoną rado jos vyras ir draugas.

Po Bergman mirties jos darbai ir indėlis į animacijos ir balso aktorystės sritį buvo plačiai pripažinti. Daugumą jos atliekamų moterų balsų seriale Pietų parkas vėliau perėmė kitos aktorės (tarp jų Mona Marshall ir Eliza Schneider), tačiau Mary Kay Bergman lieka prisimenama kaip talentinga ir daugiaplanė aktorė, kurios darbai paveikė kolegas ir žiūrovus visame pasaulyje.

Jos gyvenimas ir mirtis atkreipė papildomą dėmesį į psichikos sveikatos problemas pramogų industrijoje ir primena apie būtinybę atvirai kalbėti bei ieškoti profesionalios pagalbos, kai susiduriama su bipoliniu sutrikimu ar stipriomis nerimo apraiškomis.