Michael Smith (biochemikas) — Kanados Nobelio chemijos laureatas
Michael Smith — Kanados biochemikas, 1993 m. Nobelio chemijos laureatas už vietą nukreiptą mutagenezę; mokslininkas ir dosnus rėmėjas, prisidėjęs prie genetikos ir mokslo plėtros.
Michael Smith CC, OBC, FRS (1932 m. balandžio 26 d. – 2000 m. spalio 4 d.) buvo Didžiojoje Britanijoje gimęs Kanados biochemikas, vienas iš XX a. pabaigos įtakingiausių molekulinės biologijos tyrėjų. 1993 m. jam buvo paskirta Nobelio chemijos premija (kartu su Kary Mullisu) už darbus, susijusius su į vietą nukreipta mutageneze – metodų kūrimą, leidusį tikslingai keisti DNR sekas ir taip tyrinėti genų bei baltymų funkcijas.
Biografija ir karjera
Smitas gimė 1932 m. ir 1956 m. baigė Mančesterio universiteto doktorantūros studijas. Po studijų jis išvyko į Kanadą ir dirbo įvairiose Britų Kolumbijos tyrimų institucijose, tarp jų ir Vankuverio tyrimų centruose, kur bendradarbiavo su Nobelio premijos laureatu daktaru Har Gobindą Khoraną. Per savo karjerą Smitas mokslinius darbus suderino su intensyvia veikla akademinėje bendruomenėje ir biotechnologijų plėtroje Kanadoje.
Moksliniai pasiekimai
Smito pagrindinis indėlis – taip vadinama į vietą nukreipta mutagenezė. Trumpai tariant, tai metodika, leidžianti sukelti konkrečius pokyčius DNR grandinėje (t. y. pakeisti vieną ar kelis nukleotidus) ir taip nustatyti, kaip tam tikros DNR sekos įtakoja baltymų struktūrą ir funkciją. Šis metodas tapo esminiu įrankiu:
- tiriant baltymų aktyvių centrų mechanizmus;
- kuriant modifikuotus fermentus ir biotechnologinius produktus;
- aiškinant genų raiškos ir įvairių genetinių procesų poveikį fenotipui;
- taikant molekulinius tyrimus vaistų vystymui ir diagnostikai.
Apdovanojimai, filantropija ir paveldas
Be Nobelio premijos, Smitas sulaukė daug kitų apdovanojimų ir pripažinimo (tarp jų – aukšti Kanados ir tarptautiniai apdovanojimai). Jis buvo žinomas ne tik kaip mokslininkas, bet ir kaip filantropas: dalį savo prizinių lėšų skyrė parama skirtai mokslinei veiklai. Pusę Nobelio premijos pinigų jis paskyrė mokslininkams, tirinėjantiems šizofrenijos genetiką. Kitą pusę jis skyrė Vankuverio „BC Science World“ ir Kanados moterų mokslo ir technologijų draugijai. 1999 m. Smitui buvo suteiktas Karališkojo banko apdovanojimas; gautą stipendiją jis pervedė Britų Kolumbijos vėžio fondui.
Smito darbai turėjo ilgalaikį poveikį molekulinės biologijos ir biotechnologijų vystymuisi. Jo sukurtos ir patobulintos metodikos iki šiol plačiai taikomos tiek fundamentiniuose tyrimuose, tiek pramoniniuose sprendimuose. Po jo mirties Kanadoje įsteigtos iniciatyvos ir fondai, skirti tęsti sveikatos ir biomedicinos tyrimus bei remti jaunus mokslininkus, liudija jo palikimą mokslui ir visuomenei.
Vietai specifinė mutagenezė
1978 m. Smithas kartu su buvusiu Fredo Sangerio kolega Clyde'u A. Hutchisonu III įdiegė naują molekulinės biologijos metodą. Šis metodas, pavadintas "į oligonukleotidus nukreipta į vietą nukreipta mutageneze", parodė, kaip nustatyti vieno mutavusio geno poveikį. Jie sukūrė sintetinę DNR. Naudodami ją jie palygino skirtingas baltymų molekules, kad parodytų, kokį poveikį padarė mutacija.
Naujoji technologija leido sąmoningai keisti genus, kad būtų pakeistos organizmo savybės. Tai padeda kurti naujas genetinių ligų diagnostikos strategijas ir naujus gydymo būdus. Ji netgi gali leisti sukurti dirbtines gyvybės formas.
1978 m. rugsėjo mėn. žurnale "Journal of Biological Chemistry" buvo išspausdintas į vietą nukreiptos mutagenezės straipsnis "Mutagenezė konkrečioje DNR sekos vietoje". Už komandos darbą Smitas 1993 m. pasidalijo Nobelio chemijos premiją su polimerazės grandininės reakcijos išradėju Kary Mullisu.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Maiklas Smitas?
A: Maiklas Smitas buvo Didžiojoje Britanijoje gimęs Kanados biochemikas.
Klausimas: Už ką Maiklas Smitas laimėjo Nobelio chemijos premiją?
A: Maiklas Smitas 1993 m. gavo Nobelio chemijos premiją už darbą plėtojant į vietą nukreiptą mutagenezę.
K: Su kuo Maiklas Smitas studijavo Britų Kolumbijos mokslinių tyrimų taryboje?
A: Britų Kolumbijos mokslinių tyrimų taryboje Maiklas Smitas studijavo kartu su daktaru Har Gobind Khorana.
K: Kada Maiklas Smitas baigė doktorantūros studijas?
A.: 1956 m. Maiklas Smitas baigė Mančesterio universiteto doktorantūros studijas.
K: Ką Maiklas Smitas darė su puse Nobelio premijos pinigų?
A: Pusę Nobelio premijos pinigų Maiklas Smitas skyrė mokslininkams, tyrinėjantiems šizofrenijos genetiką.
K: Ką Maiklas Smitas padarė su kita Nobelio premijos pinigų puse?
Atsakymas: Kitą pusę Nobelio premijos pinigų Maiklas Smitas skyrė Vankuverio "BC Science World" ir Kanados moterų mokslo ir technologijų srityje draugijai.
K: Kokį dar apdovanojimą gavo Maiklas Smitas ir ką jis padarė su šia stipendija?
A: 1999 m. Maiklas Smitas gavo Karališkojo banko apdovanojimą, o gautą stipendiją jis skyrė BC Cancer Foundation.
Ieškoti