Oodgeroo Noonuccal (/ˈʊdɡəruː/ /ˈnuːnəkəl/ UUD-gə-roo NOO-nə-kəl; gimė Kathleen Jean Mary Ruska, vėliau žinoma kaip Kath Walker; 1920 m. lapkričio 3 d. – 1993 m. rugsėjo 16 d.) buvo Australijos aborigenė poetė, politinė aktyvistė, menininkė ir mokytoja. Labiausiai ji išgarsėjo savo poezija – Oodgeroo tapo pirma Australijos aborigenė, išleidusi eilėraščių rinkinį. Tradicinis kvandamookų vardas Oodgeroo Noonuccal, kurį ji oficialiai prisiėmė 1988 m., reiškia daugiasluoksnę tapatybę: Oodgeroo nurodo popiermedį, o Noonuccal – jos genties pavadinimą.

Gyvenimas ir veikla

Oodgeroo gimė ir užaugo Minjerribah (žinoma kaip North Stradbroke Island) vietovėje, kur vėliau nuolat grįždavo ir išlaikė glaudžius ryšius su savo bendruomene. Ji dirbo mokytoja ir aktyviai dalyvavo vietos švietimo veikloje, o jos patirtis kaip mokytojos ir bendruomenės narės reikšmingai formavo jos poeziją ir politinę veiklą.

Visą gyvenimą Oodgeroo aktyviai pasisakė už aborigenų teises. Ji dalyvavo viešuose renginiuose, skaitė savo kūrinius, rengė paskaitas, organizavo kampanijas ir bendradarbiavo su įvairiomis organizacijomis, siekiančiomis teisingumo aborigenų bendruomenėms. Viena svarbiausių jos veiklos krypčių buvo prisidėjimas prie kampanijų, vedusių prie 1967 m. referendumo, kuriuo buvo siekiama pakeisti Australijos konstituciją – šiuo referendumu aborigenams buvo suteikta platesnė teisė į valstybines paslaugas ir jie buvo įtraukti į tautos skaičiavimus.

Ji taip pat kreipėsi į išrinktus pareigūnus ir vyriausybę, įskaitant laikotarpius, kai premjerai buvo Robertas Menzies ir Haroldas Holtas, ragindama priimti sprendimus, gerinančius aborigenų gyvenimo sąlygas.

Kūryba ir temos

Oodgeroo debiutavo poezijos rinkiniu „Mes einame“ (1964; angl. „We Are Going“), kuris yra pirmoji knyga, išleista Australijoje autoriaus, kilusios iš aborigenų bendruomenės. Ši knyga sulaukė didelio dėmesio ir iš karto padėjo jai tapti viena geriausiai žinomų Australijos poečių. Jos kūryboje ryškios politinės temos – kultūrinė tapatybė, žemės netekimas, rasinė diskriminacija, teisingumas ir vaikų ateitis. Oodgeroo savo stilių apibūdino kaip „lozunginį“ – aiškų, tiesmuką, skirtą pasiekti ir sujaudinti plačią auditoriją, skatinti solidarumą ir politinį aktyvumą. Ji taip pat rašė vaikų knygas, pasakojimus apie gamtą ir esė, skirtas viešajam diskursui apie istoriją ir teises.

Švietimo iniciatyvos

1972 m. ji įkūrė švietimo centrą savo gimtajame Moongalba, Šiaurės Stradbroke saloje. Centre vaikai ir jaunimas mokėsi apie gamtą, savo kultūrą, tradicijas ir istoriją – tai buvo praktinė jos įsipareigojimo prieiga prie tolesnio aborigenų švietimo ir kultūrinio išsaugojimo išraiška.

Apdovanojimai ir protestai

Per gyvenimą Oodgeroo pelnė kelis literatūrinius apdovanojimus, įskaitant Mary Gilmore medalį (1970 m.), Jessie Litchfield premiją (1975 m.) ir Australijos rašytojų draugijos premiją. 1970 m. ji buvo apdovanota Britų imperijos ordinu už savo indėlį į literatūrą ir visuomeninę veiklą. Tačiau 1987 m., protestuodama prieš Australijos dvidešimtmečio šventimo pobūdį ir siekdama atkreipti dėmesį į vykstančią socialinę nelygybę, ji grąžino šį apdovanojimą kaip viešą politinį pareiškimą (žiūr. taip pat protestuodama prieš).

Paveldas

Oodgeroo Noonuccal yra pripažįstama kaip viena įtakingiausių XX a. Australijos aborigenų kultūros figūrų: ji sujungė meną ir politinį angažavimą, padėjo iškelti aborigenų balsus į nacionalinį diskursą ir paskatino kitų kartų rašytojus ir aktyvistus. Jos kūriniai vis dar skaitomi ir analizuojami literatūros bei istorijos kursuose, o jos pastangos dėl švietimo ir kultūrinės atminties tęsiasi per vietos iniciatyvas ir prisiminimus, skatinančius toleranciją, teisingumą ir lygybę.

Oodgeroo paliko gausų literatūrinį palikimą, o jos gyvenimas – pavyzdys, kaip kūryba gali tapti priemone politinei ir socialinei permainai skatinti.