Feritas Orhanas Pamukas (g. 1952 m. birželio 7 d.) - garsus turkų rašytojas, Nobelio premijos laureatas. Pamukas yra postmodernistinis rašytojas. Jis yra pelnęs daugybę rašytojo apdovanojimų visame pasaulyje. 2006 m. spalio 12 d. jam buvo įteikta Nobelio literatūros premija, ir tai tapo pirmuoju turku, pelniusiu Nobelio premiją.
2005 m. jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl interviu metu išsakytų pastabų. Interviu Pamukas sakė apie armėnų genocidą: "Trisdešimt tūkstančių kurdų ir milijonas armėnų buvo nužudyti šiose žemėse, ir niekas nedrįsta apie tai kalbėti." Pamukas susidūrė su neapykantos kampanija ir turėjo bėgti iš šalies. Tarptautinio judėjimo "Amnesty International" ir Europos Parlamento įtakoje 2006 m. pradžioje kaltinimai buvo panaikinti.
Biografija ir ankstyvoji veikla
Orhanas Pamukas gimė ir užaugo Stambule turtingoje, sekuliarioje šeimoje. Jaunystėje jis domėjosi menais ir literatūra; pradžioje studijavo architektūrą, tačiau greitai persiorientavo į rašymą ir žurnalistiką. Savo pirmuosius romanus Pamukas parašė ir išleido 1980–aisiais, sulaukdamas dėmesio tiek Turkijoje, tiek užsienyje.
Kūryba ir temos
Pamuko kūrybai būdingas sudėtingas pasakojimas, istorijos ir asmeninių prisiminimų persipynimas, taip pat dominuojantys motyvai – tapatybė, atmintis, Rytų ir Vakarų santykis, Stambulo miesto vaidmuo kaip personažo. Jo stilius dažnai apibūdinamas kaip postmodernus: jis žaidžia perspektiva, pasakojimo lygmenimis ir literatūrinėmis formomis.
Žinomiausi Pamuko romanai (parinkti pavadinimai ir metai):
- Cevdet Bey ve Oğulları (Cevdetas bejus ir jo sūnūs, 1982)
- Sessiz Ev (Tyli namas / The Silent House, 1983)
- Beyaz Kale (Balta tvirtovė / The White Castle, 1985)
- Benim Adım Kırmızı (Mano vardas – Raudonas / My Name Is Red, 1998) – tarptautinis proveržis
- Kar (Sniegas / Snow, 2002)
- İstanbul: Hatıralar ve Şehir (Stambulas. Prisiminimai ir miestas / Istanbul: Memories and the City, 2003) – pusiau autobiografinė knyga apie miestą ir atmintį
- Masumiyet Müzesi (Nekaltybės muziejus / The Museum of Innocence, 2008)
Jo kūriniai išversti daugiau nei į šimtą kalbų ir skaitomi visame pasaulyje; Pamukas laikomas vienu žymiausių šiuolaikinių Turkijos rašytojų.
Apdovanojimai ir Nobelio premija
2006 m. Orhanui Pamukui buvo įteikta Nobelio literatūros premija. Nobelio komitetas motyvavo apdovanojimą laimėjusį rašytoją už gebėjimą „ieškodamas savo gimtojo miesto melancholijos atrado naujus simbolius kultūrų susidūrimui ir persipynimui“ (verstinis motyvo santrumpinys į lietuvių kalbą). Nobelio premija dar labiau sustiprino Pamuko tarptautinį prestižą ir atkreipė dėmesį į Turkijos literatūrą pasaulyje.
Teisinė byla, viešoji veikla ir įtaka
2005–2006 m. vykusi byla dėl Pamuko pareikštų pastabų apie armėnų ir kurdų aukas sukėlė plataus masto diskusijas apie žodžio laisvę Turkijoje. Jis buvo kaltinamas pagal straipsnių dėl „turkiškumo žeminimo“ nuostatas (plačiai minimas kaip 301 straipsnis), tačiau internationalinės organizacijos ir Europos institucijų spaudimas prisidėjo prie kaltinimų panaikinimo. Po šios krizės Pamukas dar labiau išgarsėjo ir tapo žinomu žmogaus teisių ir žodžio laisvės rėmėju.
Paveldas ir reikšmė
Orhanas Pamukas laikomas svarbia figūra šiuolaikinėje pasaulio literatūroje – ne tik kaip įdomus stilistas ir pasakotojas, bet ir kaip tarpininkas tarp Rytų ir Vakarų kultūrų diskurso. Jo knygos skatina skaitytojus apmąstyti istoriją, asmeninę bei kolektyvinę atmintį ir tai, kaip pasakojimai formuoja tapatybę. Dėl savo indėlio į literatūrą ir viešąsias diskusijas Pamukas yra nuolatinis kultūros ir politikos komentatorius tiek Turkijoje, tiek už jos ribų.