Reksas Veinas Tilersonas (Rex Wayne Tillerson, g. 1952 m. kovo 23 d.) - amerikiečių verslininkas, 69-asis Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius. Jis ėjo šias pareigas nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Iki savo atsistatydinimo 2017 m. jis buvo korporacijos "Exxon Mobil", penktos pagal rinkos kapitalizaciją bendrovės, pirmininkas ir generalinis direktorius.
2016 m. gruodį išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė ketinantis skirti R. Tillersoną valstybės sekretoriumi. 2017 m. vasario 1 d. Jungtinių Valstijų Senatas pritarė jo kandidatūrai ir netrukus jis pradėjo eiti šias pareigas. 2018 m. kovo 13 d. D. Trumpas atleido R. Tillersoną ir pareiškė, kad į valstybės sekretoriaus postą paskirs Mike'ą Pompeo. Tillersono kadencija oficialiai baigėsi 2018 m. kovo 31 d.
Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas
Tillerson gimė Teksase ir užaugo ten pat. Jis įgijo inžinerijos bakalauro laipsnį (civilinės inžinerijos srityje) ir pradėjo profesinę karjerą naftos pramonėje. Jo išsilavinimas ir praktinė patirtis inžinerijoje padėjo jam kilti per korporacinę laiptinę naftos sektoriuje.
Karjera "Exxon Mobil"
Tillerson ilgą laiką dirbo korporacijoje, kur pradėjo nuo techninių pozicijų ir palaipsniui užėmė vadovaujančias pareigas tarptautiniuose verslo padaliniuose. Per savo vadovavimo laikotarpį jis buvo atsakingas už dideles įmonės operacijas, tarptautinius energetikos sandorius ir strateginius sprendimus. Jo vadovaujant įmonė daug dėmesio skyrė gamybos, žvalgymo ir eksporto veiklai bei plėtrai įvairiose pasaulio vietose.
Valstybės sekretoriaus laikotarpis
Žengdamas iš verslo į valstybės tarnybą, Tillerson susidūrė su kritikos banga dėl ribotos patirties diplomatinėje veikloje ir galimų interesų konfliktų, susijusių su ilgalaikėmis verslo ryšio grandimis. Valstybės departamente jis akcentavo derybas ir ekonominę diplomatiką, taip pat bandė pertvarkyti departamentą bei optimizuoti jo veiklą. Jo kadenciją lydėjo tam tikri tarpvyriausybiniai ginčai dėl strateginių prioritetų, biudžeto ir personalo klausimų.
Kritika ir prieštaros
Tillerson kandidatūra ir vėliau jo sprendimai kaip valstybės sekretoriaus sulaukė kritikos iš politikų, žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų. Daug dėmesio skirtas jo ankstesniems kontaktams su užsienio vyriausybių atstovais bei galimoms ekonominėms sąsajoms su įvairiomis energetikos įmonėmis. Kritikai taip pat nurodė, kad jo požiūris į klimato kaitos politiką ir energetikos prioritetus kartais prieštaravo tradicinei valstybės departamento diplomatinei linijai.
Asmeninis gyvenimas ir paveldas
Tillerson yra vedęs ir turi vaikų. Jo perėjimas iš aukšto lygio verslo vadovo į pagrindinį JAV diplomatijos tarnybos vadovą buvo vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip privatų sektorių atstovai gali būti kviečiami užimti aukštas valstybės pareigas. Jo laikotarpis valstybinėje tarnyboje paliko diskusijų apie korporacinės patirties vaidmenį valdant užsienio politiką ir apie skaidrumo bei interesų valdymo svarbą tokiuose paskyrimuose.
Po darbo Valstybės departamente Tillerson grįžo prie privataus gyvenimo ir laikėsi mažiau viešumo nei anksčiau. Jo karjera ir veikla tiek versle, tiek valstybės tarnyboje tebėra aptarinėjamos kaip pavyzdys įmonių vadovų vaidmens plačiau politinėje ar diplomatijoje veikloje.