Roger Wolcott Sperry (1913 m. rugpjūčio 20 d. – 1994 m. balandžio 17 d.) buvo amerikiečių neurobiologas, išsiskyręs tyrimais apie smegenų pusrutulių funkcijų pasiskirstymą ir nervinių jungčių vystymąsi. Jis gimė Hartforde (Konektikutas), studijavo ir įgijo išsilavinimą biologijos srityje, vėliau dirbo daugiausia Kalifornijoje, ilgus metus susijęs su Kalifornijos technologijos institutu (Caltech).

Apdovanojimai ir pripažinimas

1981 m. Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją jis gavo kartu su Davidu Hubeliu ir Torstenu Wieseliu. Nobelio komitetas Sperry apdovanojo už atradimus, susijusius su smegenų pusrutulių funkciniu specializavimu. 1989 m. Sperry taip pat buvo apdovanotas Nacionaliniu mokslo medaliu.

Split-brain (smegenų skilimo) tyrimai ir jų reikšmė

Prieš Sperry eksperimentus kai kurie duomenys rodė, kad smegenų žievės sritys yra gana pakeičiamos. Savo ankstyvaisiais eksperimentais Sperry įrodė, kad yra priešingai: ankstyvoje raidoje susiformavusios smegenų grandinės yra tvirtai užprogramuotos ir tam tikri regionai įgyja specifines funkcijas. Tai reikšmingai keitė supratimą apie smegenų plastines ribas ir funkcijų lokalizaciją.

Sperry plačiai dirbo su pacientais, kuriems buvo atlikta operacija, atskirianti smegenų pusrutulius (komisurotomija). Nobelio premijos laureatas ištyrė dešimt pacientų, kuriems buvo atlikta operacija, 1940 m. sukurta Ročesterio (Niujorko valstija) neurochirurgo Williamo Van Wageneno. Atliekant operaciją, skirtą epilepsijos priepuoliams mažinti, buvo perpjautas smegenų kūnas – pagrindinis platus jungtis tarp dešiniojo ir kairiojo pusrutulių, kuriuo perduodami signalai.

Sperry ir jo kolegos testavo šiuos pacientus atlikdami užduotis, kurios buvo žinomos kaip priklausančios vienam ar kitam smegenų pusrutuliui. Tyrimai parodė, kad:

  • abu pusrutuliai gali turėti atskiras, sąmoningas reprezentacijas – kitaip tariant, sąmonė gali būti dalinai lokalizuota abiejuose pusrutuliuose;
  • kai kurios užduotys atliekamos daug geriau priklausomai nuo to, kuriuo pusrutuliu perduodama informacija (pvz., kalbos atpažinimas dažniau susijęs su kairiuoju pusrutuliu, o erdvinis suvokimas bei regimojo konstravimo užduotys – su dešiniuoju);
  • kai pusrutuliai yra atskirti, jie gali turėti skirtingus, kai kada vienas kitam prieštaraujančius psichinius patyrimus, veikiančius lygiagrečiai.

iš tiesų yra savarankiška sąmoninga sistema, suvokianti, mąstanti, prisimenanti, samprotaujanti, norinti ir jaučianti - visa tai būdinga žmogui, ir... tiek kairysis, tiek dešinysis pusrutulis gali būti sąmoningi vienu metu, turėdami skirtingus, net vienas kitam prieštaraujančius psichinius išgyvenimus, kurie vyksta lygiagrečiai.

- Roger Wolcott Sperry, 1974 m.

Šie tyrimai labai praplėtė žinias apie smegenų lateralizaciją ir turėjo didelę įtaką ne tik biologinei psichologijai, bet ir filosofinėms diskusijoms apie protą ir sąmonę.

Chemoaffinity hipotezė ir nervinių tinklų vystymasis

Be eksperimentų su skilimo pacientais, Sperry pasiūlė ir vystymo biologijos srities idėjas, iš kurių svarbiausia – chemoaffinity hipotezė. Ji teigia, kad nervinių skaidulų (aksono) galai orientuojasi į savo tikslines vietas pagal chemines žymes (molekulinį žemėlapį), taip užtikrindami tinkamą jungčių susiformavimą vystantis. Ši hipotezė padėjo formuoti tolimesnius tyrimus apie aksono vadovavimą (axon guidance) ir sinapsių formavimąsi embrioninėje ir ankstyvoje raidos stadijoje.

Poveikis, praktinė reikšmė ir palikimas

Sperry darbai turėjo tiek teorinę, tiek praktinę reikšmę: jie geriau paaiškino galimybę taikyti tam tikrus chirurginius metodus epilepsijos gydyme, atskleidė smegenų pusrutulių specializacijos principus ir paskatino daugybę eksperimentų apie kalbą, suvokimą ir sąmonę. Jo idėjos prisidėjo prie šiuolaikinio supratimo apie tai, kaip funkciniai tinklai susiformuoja ir kaip jie palaiko elgesį bei psichines funkcijas.

Trumpa biografinė santrauka

  • Gimė: 1913 m. rugpjūčio 20 d., Hartfordas, Konektikutas (JAV).
  • Karjera: ilgametis tyrėjas ir profesorius, daugiausia dirbo Kalifornijos technologijos institute (Caltech).
  • Mirtis: 1994 m. balandžio 17 d., Pasadenoje, Kalifornijoje.

Sperry paliko ryškų pėdsaką neurobiologijoje: jo darbai sujungė eksperimentinius duomenis ir teorinius modelius, kurie iki šiol įtakoja tyrimus apie smegenų struktūrą, funkciją ir atsakomybę už sudėtingas psichines operacijas.