Williamas Holdenas (1918 m. balandžio 17 d. – 1981 m. lapkričio 12 d.) buvo žymus amerikiečių aktorius, viena įtakingiausių Holivudo aukso amžiaus asmenybių.

Gyvenimas ir ankstyvoji karjera

Holdenas gimė O'Fallone, Ilinojaus valstijoje, o vaikystėje, būdamas trejų metų, jo šeima persikėlė į Pietų Pasadeną, Kalifornijoje. Jaunystėje jis pradėjo dirbti teatro ir trumpo metro projektuose, o vėliau perejo į kino vaidmenis — greitai tapo patikimu ir populiariu vyrišku aktoriumi su tvirtu, realistiniu vaidybos stiliumi.

Filmai ir svarbiausi vaidmenys

Holdenas karjerą pradėjo vaidindamas vesterne, tarp ankstyvųjų darbų – Arizona (1940) ir filme Teksasas (1941). Vėliau jis pasirodė juostoje su Glennu Fordu – "Žmogus iš Kolorado", kurį režisavo Henris Levinas (1948). Tais pačiais metais jis vaidino ir filme "Rachelėir nepažįstamasis" (Racheland the Stranger, 1948) kartu su Loretta Young ir Robertu Mitchumu.

Didžiausią tarptautinį pripažinimą Holdenas pelnė už vaidmenį Billy Wilderio filme Stalag 17 (1953), už kurį jis apdovanotas "Oskarą" už filmą. Filme jis įkūnijo Antrojo pasaulinio karo metais nacių stovyklos kalinį – ši interpretacija buvo vertinama už tikrovišką, subtilią ir charizmatišką aktorystę.

Tarp kitų svarbių jo vaidmenų – nominacija už darbą Billy Wilderio juostoje Saulėlydžio bulvaras" (Sunset Boulevard, 1950) ir vėlesnė nominacija už vaidmenį filme Tinklas (Network, 1976). Jo filmografijoje yra ir tokios juostos kaip Povandeninio laivo komanda (1951), Sabrina (1954) bei Tiltas per Kvai upę" (1957).

Holdenas bendradarbiavo su daugeliu garsių režisierių ir aktorių – jis vaidino kartu su Džonu Veinu filme The Horse Soldiers (1959) ir su Ričardu Vidmarku filme Alvarezas Kelly (1966). 1969 m. jis įkūnijo nusikaltėlių vadą Semo Peckinpah filme "Laukinė gauja" (The Wild Bunch), kuri tapo klasika ir viena žymiausių XX a. pabaigos Vakarų žanro permąstymų.

Septintajame dešimtmetyje ir vėliau Holdenas pasirodė didelio masto filmuose, tokiuose kaip "The Towering Inferno" (1974) ir "When Time Ran Out" (1980). Antrajame filme "The Omen", "Damien: Omen II" (1978), jis suvaidino Ričardą Torną, velnio apsėsto vaiko įtėvį, kas parodė jo gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų žanrų – nuo dramų ir vesternų iki siaubo ir katastrofinių filmų.

Apdovanojimai ir kritikos įvertinimas

  • Akademijos apdovanojimas: geriausias aktorius už Stalag 17 (1953).
  • Kelių reikšmingų vaidmenų nominacijos bei pripažinimas kritikų ir žiūrovų – Holdeną dažnai vertino už autentišką, natūralų vaidybos braižą ir gebėjimą perteikti sudėtingas vyriškumo formas bei moralinius dilemas.

Vėlesnis gyvenimas ir mirtis

Holdeno karjera tęsėsi iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos, tačiau vėlesniais metais daugelis jo vaidmenų buvo mažesnio formato arba pagalbiniai. Jis sunkiai kentėjo dėl sveikatos ir alkoholio problemų. Williamas Holdenas mirė 1981 m. lapkričio 12 d.; jo mirtis nustatyta kaip galvos trauma po kritimo, o autopsija parodė alkoholio poveikį. Jo netektis sukėlė daug pasvarstymų apie Holivudo žvaigždžių gyvenimo spaudimą ir priklausomybių problemas.

Paveldas

Williamas Holdenas paliko reikšmingą palikimą – daugelis jo filmų yra laikomi kino klasika, o jo vaidybos stilius dar ilgai bus nagrinėjamas kino istorikų ir mėgėjų. Jo darbai rodo platesnę Holivudo evoliuciją per vidurio XX a. dešimtmečius: nuo tradicinių žanrų iki modernesnių, moralinių ir psichologinių filmų.