Andrea Mia Ghez (gimė 1965 m. birželio 16 d.) – amerikiečių astronomė, Kalifornijos universiteto Los Andžele Fizikos ir astronomijos katedros profesorė. Ji yra žinoma dėl tyrimų, susijusių su mūsų Paukščių Takas galaktikos centru ir supermasyviu objektu, esančiu jo centre.
Gyvenimas ir išsilavinimas
Andrea Ghez gimė Niujorke 1965 m. Ji studijavo fizikos mokslus ir įgijo aukštojo mokslo laipsnius, gilindamasi į astrofiziką. Vėliau pradėjo akademinę karjerą, kuri nuvedė ją į ilgametę veiklą Kalifornijos universitete Los Andžele, kur ji veda tyrimų grupę, nagrinėjančią galaktikos centro dinamiką ir juodųjų skylių pobūdį.
Mokslinė veikla ir metodai
Ghez specializuojasi ties infraraudonųjų spindulių stebėjimais bei aukštos skiriamosios galios vaizdavimo technologijomis. Ji ir jos komanda plačiai naudojo adaptacinę optiką prie didžiųjų žemės teleskopų (ypač Keck teleskopų) tam, kad kompensuotų atmosferos raiškos trukdžius ir galėtų sekti pavienių žvaigždžių judėjimą aplink galaktikos centrą.
Naudodami šiuos metodus, Ghez ir jos bendradarbiai stebėjo žvaigždžių, kurios apibrėžia orbitas aplink centrinį radijo šaltinį Sgr A*, judėjimą. Tų orbitų analizė leido palyginti tiksliai apskaičiuoti centro masę ir koncentraciją, išvadas, kad centre yra itin masyvus ir kompaktiškas objektas — kas atitinka juodosios skylės modelį.
Svarbiausi atradimai ir reikšmė
- Ghez vadovaujamų stebėjimų rezultatai kartu su nepriklausomais Reinhardo Genzelio tyrimų grupės rezultatais įrodė, kad Paukščių Tako centre yra itin masyvus, kompaktiškas objektas, kurio masė siekia apie 4 milijonų Saulės masių.
- Stebint žvaigždes, vykstančias arti centro (pvz., žinomą žvaigždę S2 arba S0-2), buvo tiesiogiai nustatytos orbitos, kurios patvirtino, jog masė yra susitelkusi labai nedideliame tūryje — tai vienas svarbiausių įrodymų, palaikančių supermasyvios juodosios skylės egzistavimą.
- 2018 m. Ghez grupė prisidėjo prie stebėjimų, kurie leido patikrinti bendrosios reliatyvumo prognozes (pvz., gravitacinį raudonėjimą) stebint žvaigždžių elgseną artėjant prie Sgr A* perijokui.
Apdovanojimai ir pripažinimas
2004 m. žurnalas Discover įtraukė Ghezą į geriausių JAV mokslininkų dvidešimtuką. Didesnį tarptautinį pripažinimą jai atnešė 2020 m., kai jai buvo paskirta Nobelio fizikos premija (pusė premijos), kurią ji pasidalijo su Reinhardu Genzeliu „už supermasyvaus kompaktiško objekto mūsų galaktikos centre atradimą“. Kita pusė tų metų premijos atiteko Rogeriui Penrose'ui už teoretinius darbų apie juodųjų skylių formavimąsi.
Be Nobelio premijos, Andrea Ghez sulaukė daugybės kitų apdovanojimų ir pripažinimo už mokslinius nuopelnus bei indėlį į instrumentų kūrimą ir metodų tobulinimą, leidusių matuoti itin mažus judesius tiek laiko, tiek erdvės mastais.
Paveldas ir poveikis
Ghez darbai turi didelį poveikį astronomijai ir fundamentalioms fizikos problemoms: jos stebėjimai ir metodai leido ne tik įrodyti supermasyvios juodosios skylės egzistavimą mūsų galaktikos centre, bet ir tapo pavyzdžiu, kaip derinti instrumentų kūrimą, pažangias stebėjimo technologijas ir tikslius duomenų analizės metodus. Jos rezultatai padėjo supaprastinti tolimesnius eksperimentus ir teorinius tyrimus, susijusius su juodosiomis skylėmis, galaktikų evoliucija ir gravitacine fizika.
Andrea Ghez ir toliau aktyviai dalyvauja moksliniuose projektuose bei moko naujas astronomačių kartas, perduodama žinias apie pažangius stebėjimo metodus ir interpretacijas, kurios formuoja mūsų supratimą apie Visatos centre vykstančius procesus.