Charlesas Julius Guiteau – Jameso A Garfieldo žudikas ir biografija
Charlesas Julius Guiteau (1841 m. rugsėjo 8 d. – 1882 m. birželio 30 d.) – asmuo, kuris nužudė 20-ąjį JAV prezidentą Jamesą A. Garfieldą. Guiteau šovė Garfieldui du kartus į nugarą, teigdamas, kad taip jam liepė Dievas. Jis pasisakė nusivylęs prezidentu, nes, jo manymu, nebuvo apdovanotas už pagalbą 1880 m. rinkimuose: Guiteau parašė kalbą apie Garfildą, kurios jis tikėjosi, kad bus įvertinta, tačiau jai nebuvo skirta oficialaus pripažinimo ar politinio posto.
Ankstyvas gyvenimas ir veikla
Guiteau gimė Freeporte, Ilinojaus valstijoje. Jaunystėje jis keitė gyvenimo būdus ir profesijas: dirbo pamokslininku, rašė tekstus, bandė verstis verslu ir teisės praktika. Jis save vadino pamokslininku ir rašytoju, taip pat užsiėmė teisės klausimais – nors neturėjo įprasto teisinio išsilavinimo, bandė patekti į politinį ir diplomatinį gyvenimą, kreipėsi dėl įvairių postų ir siūlė savo paslaugas.
Motyvai ir nužudymas
Guiteau teigė, kad parašyta kalba ir jo tariama parama padėjo iškovoti Garfildo pergalę 1880 m., todėl jis tikėjosi gauti politinį postą (kai kuriuose šaltiniuose minima, kad jis siekė konsulinio posto užsienyje). Kai jo prašymai nebuvo patenkinti, susidarė gilia mirtina neapykanta prezidentui. 1881 m. liepos 2 d. Guiteau pasirodė Baltimoro ir Potomako geležinkelio stotyje Vašingtone ir du kartus šovė Garfieldui į nugarą. Prezidentas iš karto nepalūžo – dėl sužeidimų ir vėliau prasidėjusių komplikacijų Garfildas mirė po kelių mėnesių (1881 m. rugsėjo 19 d.). Guiteau buvo sulaikytas vietoje.
Teismas, psichikos sveikata ir bausmė
Guiteau teisme aiškiai ir ekscentriškai liudijo pats prieš save, garsėjo savim pasitikinčiu ir kartais prieštaringu elgesiu. Per bylos nagrinėjimą buvo naudojama beprotybės (insanity) gynyba: gynyba tvirtino, kad Guiteau buvo psichiškai nesveikas ir veikė pagal religinius vizijinius impulsus. Tačiau prisiekusieji pripažino jį teisiškai atsakingu už savo veiksmus ir jį paskelbė kaltu dėl žmogžudystės. Teismo sprendimas lėmė mirties bausmę; Guiteau buvo pakartas 1882 m. birželio 30 d. Vašingtone.
Paveldas ir pasekmės
Garfieldo nužudymas sujudino Amerikos visuomenę ir paskatino platesnes diskusijas apie politinę korupciją, pareigų skyrimo praktiką ir viešąją saugą. Viena iš ilgalaikių pasekmių – didesnė parama civilinės tarnybos reformoms; 1883 m. priimtas Pendletono tarnybos įstatymas ženkliai pakeitė politinių pareigų skyrimo tvarką, mažindamas patronažo (angl. patronage) įtaką. Guiteau įeina į istoriją kaip vienas žinomiausių JAV prezidentų žudikų; jo byla taip pat plačiai nagrinėta dėl teisinių ir psichiatrijos klausimų – kada žmogaus veiksmai pripažintini dėl beprotybės ir kaip toks teisinis vertinimas turėtų būti taikomas.
Guiteau paliko gausų rašytinį palikimą (laiškus, eiles, manifestus ir pan.), kuriuose atsispindėjo jo religingi, grandioziniai įsitikinimai ir teisiniai argumentai. Jo elgesys prieš ir per teismą bei viešas pasirodymas padarė bylą viena labiausiai aptarinėjamų XIX a. JAV kriminalinių istorijų.
