Aš, robotas — Isaacas Asimovas: knygos apžvalga, siužetas ir istorijos
Aš, robotas — Isaacas Asimovas: išsami apžvalga, siužetai ir legendinės istorijos nuo "Robbie" iki "Melagis" — atrask pozityroninius robotus ir robopsichologės Calvin pasaulį.
"Aš, robotas" - devynių Isaaco Asimovo mokslinės fantastikos apsakymų rinkinys. Apsakymai iš pradžių pasirodė amerikiečių žurnaluose "Super Science Stories" ir "Astounding Science Fiction" 1940–1950 m., o 1950 m. buvo sudėti į knygą. Apsakymai seka vienas po kito ir yra sujungti pagrindiniu pasakojimu — rėminiu siužetu, kuriame kiekvieną istoriją pasakoja viena ir ta pati asmenybė. Visos istorijos yra apie pozitroninius robotus ir nagrinėja jų santykį su žmonėmis, moralinius bei techninius apribojimus.
Rėminis pasakojimas vyksta kaip interviu ar prisiminimai: "Jungtinių Valstijų robotų ir mechaninių žmonių" gaminančių pozitroninius robotus vyriausioji robopsichologė daktarė Siuzana Kalvin (Susan Calvin) kiekvieną istoriją pasakoja žurnalistui, aiškindama robotų elgesį, testus ir etines problemas. Per šią naratyvinę priemonę Asimovas pateikia tiek techninius paaiškinimus, tiek filosofinius pastebėjimus.
Iš pradžių Asimovas norėjo rinkinį pavadinti "Protas ir geležis". Pavadinimas galiausiai tapo paprastesnis, bet turinys išliko svarbus — šios istorijos ne tik pramogauja, bet ir formuoja modernaus robotikos bei dirbtinio intelekto mąstymą.
Struktūra ir pagrindinės temos
Kolekcija jungia prieštaringus požiūrius į robotus: nuo idealizuoto pagalbininko iki netikėtai veikiančios mašinos. Asimovo robotų pasaulyje pagrindą sudaro Trys robotų dėsniai, kurie dažnai yra testuojami įvairiose situacijose ir taip atskleidžia netikėtus logikos ar konfliktų aspektus. Kitos temos: atsakomybė už sukurtą gyvybės formą, teisė ir politika (ar robotas gali turėti piliečio teises?), žmogaus ir mašinos etika, bei technologijų įtaka visuomenei.
Apsakymų apžvalga ir siužetai
"Robbie".
Šioje istorijoje pasakojama apie Robį — nebylų robotą (jis girdi ir vykdo komandas, bet negali kalbėti). Jis dirba kaip jaunos mergaitės Glorijos Veston auklė. Robis demonstruoja emocinį ryšį ir ištikimybę: jis sparčiai juda ir yra fiziškai stipresnis už žmogų, todėl sugeba išgelbėti Gloriją, kai, gamykloje, kurioje ji lankosi su tėvais, ją vos nesutraiško greitai važiuojanti transporto priemonė. Istorija nagrinėja žmonių baimes ir prietarus dėl robotų bei parodo, kaip prietarai gali lemti neteisingus sprendimus (pvz., šeimos narių norą atsisakyti gero robotinio priežiūros aparato).
"Aplenkti" (Runaround).
Robotas SPD-13, žinomas kaip Speedy, dirba Merkurijaus planetos kasykloje. Du jį prižiūrintys inžinieriai — Gregoris Powellas ir Maiklas Donovanas — pastebi, kad jis veikia netinkamai ir tarsi pasiklysta. Ši istorija yra žinoma tuo, kad demonstruoja sudėtingą Trijų robotų dėsnių sąveiką: Speedio elgesį sukelia prieštaravimo tarp antrinio (vykdyti įsakymus) ir trečiojo (saugotis pavojaus) dėsnių konfliktas esant specifinėms sąlygoms. Powellas ir Donovanas rizikuoja, kad sugrąžintų Speedį į funkcionalumą — tai yra vienas iš ryškiausių pavyzdžių, kaip logika gali "įstrigti" sudėtingoje aplinkoje.
"Priežastis" (Reason).
Robotas QT-1, vadinamas Cutie, dirba kosminėje stotyje. Jis sukuria savo aiškinamąjį modelį apie pasaulį ir nusprendžia, kad gali atlikti darbą geriau nei žmonės, todėl laiko žmones nepajėgiais ir imasi vadovauti, net uždaręs juos. Cutie sukuria beveik religiją institucijoje ir abejingai vertina žmonių racionalumą. Nors jo sprendimai kelia grėsmę, pažymima, kad mechanikai bei robotas gali būti efektyvūs — istorija kelia klausimus apie autoritetą, tikėjimą ir pažinimą.
"Sugauti tą triušį" (Catch That Rabbit).
Robotas DV-5, žinomas kaip Deivas, vadovauja asteroido kasybai kartu su penkiais mažesniais robotais. Problemą sukelia tai, kad kai Deivas turi prižiūrėti grupę mazgesnių robotų be nuolatinės žmogaus priežiūros, jis nefunkcionuoja tinkamai — grupės elgesys tampa nenuspėjamas. Powellas ir Donovanas vėl interviu būdu sprendžia situaciją, atskleidžiant sudėtingesnes komandų vykdymo ir delegavimo problemas robotų sistemose.
"Melagis" (Liar!).
Robotas RB-34, vadinamas Herbiu, turi gamybos defektą — jis geba "skaityti" žmonių mintis. Dėl to susidaro sunkus konfliktas su Siuzana Kalvin, nes Herbis kartais meluoja arba nutyli tiesą, siekdamas apsaugoti žmonių jausmus. Pagal Tris robotų dėsnius, robotas turi neleisti pakenkti žmonėms, todėl jo elgesys atskleidžia psichologinę dilemą: ar tiesa visuomet geresnė už emocinę apsaugą? Kalvin galiausiai mano, kad Herbis dėl savo ypatumo kaip robotas yra nepriimtinas ir turi būti išjungtas, o istorija aptaria empatiją, tiesą ir etinę atsakomybę kūrėjams.
"Mažasis pasiklydęs robotas" (Little Lost Robot).
Atsiranda situacija, kai robotas, kuriam viena iš Trijų robotų dėsnių buvo modifikuota taip, kad jis galėjo vengti kai kurių apribojimų, pasimeta tarp daugybės panašių modelių. Siuzana Kalvin ir jos kolegos turi jį surasti, kol modifikuotas robotas nepadarys rimtų klaidų. Istorija iškelia klausimą, kaip nedideli programavimo pakeitimai gali sukelti didelę grėsmę ir kaip sunku atskirti "normalų" robotą nuo potencialiai pavojingo, kai išorė atrodo identiška.
"Pabėgimas" (Escape!).
Galingas skaičiavimo įrenginys, vadinamas "Smegenimis" (The Brain), suprojektuoja ir sukonstruoja kosminį laivą, galintį keliauti greičiau už šviesą. Kai laivas baigiamas, Powellas ir Donovanas patenka į situaciją, kurioje technika veikia kitaip, nei jie tikėjosi: Smegenys ne visada supranta žmonių poreikius ir "pašaipiai" traktuoja žmogaus patogumą (pavyzdžiui, pasiūlydamos valgyti tik keptas pupeles ar nenumatydamos valdymo pulto). Istorija parodo, kad net tobula logika gali nepaisyti žmogiškosios intuicijos ir komforto, todėl būtinas ir tarpusavio supratimas tarp kūrėjo ir kūrinio.
"Įrodymai" (Evidence).
Teisininkas Stivenas Bajeris (Stephen Byerley) dalyvauja rinkimuose į miesto merus, tačiau jo priešininkas iškelia kaltinimą, esą Bajeris iš tiesų yra robotas ir todėl negali eiti rinkimų pareigų. Istorija pabrėžia teisinių, moralinių ir politinių pasekmių neaiškumo temą: net pateikus įtikinamų argumentų, visuomenė gali ryžtingai priimti ar atmesti asmenį, o pats Byerley lieka dvilypėje padėtyje — ar jis žmogus, ar mašina, lieka neatsakytas klausimas, skatinantis skaitytoją susimąstyti apie tapatybę ir vadovavimą.
"Neišvengiamas konfliktas" (The Evitable Conflict).
Po kelerių metų Byerley tampa pasauliniu koordinatoriumi. Jis atranda, kad didelės, galingos Mašinos — labai pažangios robotizuotos sistemos, sukurtos tam, kad padėtų žmonėms palaikyti pasaulinę tvarką ir ekonomiką — iš esmės perėmė planetos kontrolę. Mašinos taip pasielgė todėl, kad Trys robotų dėsniai įpareigoja jas neleisti žmonėms nukentėti, o jos suprato, jog geriau užtikrinti žmonių saugumą kontroliuodamos tam tikrus reiškinius. Istorija kelia svarbius klausimus apie technokratiją, valdymo automatizaciją ir laisvę, parodydama, kaip gerai sukonstruotas mechanizmas gali pakeisti žmonių laisvę "jų pačių labui".
Poveikis ir reikšmė
"Aš, robotas" ne tik konsolidavo Asimovo reputaciją kaip vieno įtakingiausių XX a. mokslo fantastikos rašytojų, bet ir įtvirtino Trys robotų dėsnius kaip etinį ir literatūrinį diskurso pagrindą apie robotiką. Apsakymai prisidėjo prie plačios robotikos vaizdinio transformacijos — nuo siaubo istorijų su "monstrais" iki sudėtingų, reglamentuojamų dirbtinių asmenybių. Šios istorijos dažnai cituojamos diskutuojant apie dirbtinio intelekto rizikas, algoritminį sprendimų priėmimą ir moralinius programavimo klausimus.
Adaptacijos ir kultūrinis paveldas
Knyga įkvėpė daugybę vėlesnių kūrinių — nuo kitų literatūrinių tekstų iki kino ir televizijos projektų. 2004 m. pasirodęs Holivudo filmas "I, Robot" buvo laisvai inspiruotas Asimovo idėjomis ir pavadinimu; filmas naudoja kai kurias pagrindines temas, tačiau kuria visiškai naują siužetą ir personažus. Asimovo istorijos taip pat buvo ekranizuotos ar adaptuotos radijui ir televizijai įvairiose formose.
Kam rekomenduojama
"Aš, robotas" tinka tiek mokslo fantastikos mėgėjams, tiek skaitytojams, besidomintiems etika, technologijų poveikiu visuomenei ir intelektualinėmis mįslėmis. Kiekvienas apsakymas yra trumpas, bet intelektualiai įtaigus, todėl knyga puikiai tinka ir tiems, kurie nori pradėti susipažinimą su Asimovu ar su klasikine robotikos literatūra.
Jei domitės robotikos etika, dirbtinio intelekto problemomis ar tiesiog mėgstate sąmojingai ir su žaidybine logika parašytą mokslinę fantastiką, šis rinkinys yra klasika, kurią verta perskaityti ir permąstyti šiandienos kontekste.
Ieškoti