Džeimsas Madisonas vyresnysis (1723 m. kovo 27 d. – 1801 m. vasario 27 d.) buvo žymus Virdžinijos plantatorius ir vietos politikas. Amerikos revoliucinio karo metu jis tarnavo kaip milicijos pulkininkas ir buvo vienas iš regiono įtakingų žemės savininkų.
Ūkis ir turtas
Jis paveldėjo Didžiąją tabako plantaciją Mount Pleasant, vėliau žinomą kaip Montpelier, Oranžo apygardoje, Virdžinijos valstijoje. Vėliau, įsigydamas žemės ir išplėsdamas ūkį, Madisonas vyresnysis sukaupė apie 5 000 akrų žemės ir tapo didžiausiu žemės savininku apygardoje. Plantacija daugiausia augino tabaką ir rėmėsi vergų darbu — tai buvo įprasta pietinės Virdžinijos agrarinės ekonomikos praktika tuo laikotarpiu.
Viešasis gyvenimas ir įtaka
Be ūkio valdymo, Madisonas vyresnysis dalyvavo vietos politikoje ir apygardos reikalų sprendime. Jo pareigos ir įtaka apėmė tiek karinę, tiek civilinę veiklą; kaip milicijos pulkininkas jis prisidėjo prie regiono gynybos ir organizavimo Revoliucijos metais. Jo padėtis ir turtai suteikė jam reikšmingą socialinę bei politinę įtaką vietos bendruomenėje.
Šeima ir paveldėjimas
Jis buvo Džeimso Madisono, 4-ojo Jungtinių Valstijų prezidento, tėvas; taip pat buvo generolo leitenanto Viljamo Teiloro Madisono tėvas bei Konfederacijos brigados generolo Džeimso Edvino Slotherio senelis. Jo šeimos nariai tęsė karinę ir politinę veiklą įvairiais laikotarpiais, o didelė Montpelier plantacija tapo svarbiu Madisonų šeimos paveldo centru.
Paveldas
Montpelier vėliau asocijuojasi su prezidentu Džeimsu Madisonu ir yra svarbi JAV istorijos vieta, liudijanti apie XVIII–XIX a. pietų plantacijų ekonomiką, šeimos gyvenimą bei politinę veiklą. Madisono vyresniojo vaidmuo — kaip didelio plantatoriaus, vietos lyderio ir revoliucinio karo karininko — padėjo formuoti regiono socialinę ir ekonominę raidą.
