XVII a. Atlanto uraganų sezonai: istorinė apžvalga ir sąrašas
XVII a. Atlanto uraganų sezonų istorija ir sąrašas: chronologinė apžvalga (1600–1790 m.), liudininkų įrašai, sezonų analizė ir klimatiniai modeliai.
Atlanto uraganų sezonai
Iki 1600 m. 1600-ieji 1700-ieji/10-ieji 1720-ieji/30-ieji 1740-ieji/50-ieji 1760-ieji 1770-ieji 1780-ieji 1790-ieji
Nors informacijos apie kiekvieną uraganą nėra, kai kuriose pakrantės dalyse buvo pakankamai žmonių, kad būtų galima gauti informacijos apie uraganus. Kiekvienas sezonas buvo metinio atogrąžų ciklų formavimosi Atlanto vandenyno baseine ciklo įvykis. Daugiausia tropinių ciklonų susiformuoja nuo birželio 1 d. iki lapkričio 30 d.
XVII a. (1600–1699) — istorinis kontekstas
XVII a. Atlanto uraganų sezonų dokumentacija yra fragmentiška: daug informacijos priklauso nuo to, kur ir kada gyveno stebėtojai, keliaujančių laivų bei kolonijų administracijų raštų išlikimo. Europos jūrinės ekspedicijos, ispanų, anglų, prancūzų ir olandų kolonijiniai archyvai, parapijų metrikų knygos, laivų žurnalai ir vėlesni XIX a. rengti kronikų rinkiniai suteikia pagrindą rekonstrukcijoms.
Kaip rekonstruojami XVII a. uraganų sezonai
- Šiuolaikiniai rašytiniai šaltiniai: laivų žurnalai, gubernatorių ir miestiečių laiškai, parapijų įrašai apie žuvusių ar sugriovimų skaičių, muitinės ir prekių nuostolių ataskaitos.
- Archeologiniai ir geologiniai duomenys: pakrančių ežerų ir lagūnų sedimentuose aptinkami „overwash“ sluoksniai (jūros atneštos nuosėdos), koralų ir moliuskų cheminiai signalai — šie požymiai patvirtina stiprius potvynius ir audras ilgalaikėje perspektyvoje.
- Paleoklimatinės priemonės: medžių žiedų reakcijos, koralų izotopų rekonstrukcijos ir kiti klimato proxy rodikliai padeda nustatyti audrų sukeltus streso epizodus.
- Regioninis šališkumas: gausesni įrašai susikaupę aplink labiau intensyviai kolonizuotas teritorijas ir pagrindinius jūrų kelius; tolimos, mažai apgyvendintos pakrantės dažnai lieka neįrašytos.
Žinomi ir paminėti įvykiai XVII a.
Daug XVII a. uraganų paminėjimų yra trumpi ir be tikslios datos, bet kai kurie įvykiai išsiskiria išsamesniais aprašymais ar didesniais padariniais. Pavyzdžiai:
- 1635 m. (Great Colonial Hurricane) — vienas žinomiausių XVII a. įvykių, smogęs anglų kolonijoms Šiaurės Amerikoje (Naujasis Anglijos regionas) ir sukėlęs didelę audrą bei potvynius. Šis įvykis išliko keliuose laivų žurnaluose ir kolonijinių kronikų aprašymuose.
- Kiti minimi smūgiai Karibuose ir pietinėse Atlanto pakrantėse — daug XVII a. audrų paminima Karibų salų, Meksikos įlankos ir Floridos apylinkėse laivų dokumentuose bei kolonijinėse ataskaitose; dažnai trūksta tikslios datos ar padėties, todėl įrašai priskiriami konkretiems sezonams arba dešimtmečiams.
Sąrašas ir kategorijos (kaip sudaromas)
Visus XVII a. įrašus galima suskirstyti į kelias kategorijas pagal patikimumą:
- Patvirtinti įvykiai: turi kelis nepriklausomus šaltinius (pvz., laivų žurnalai + parapijų įrašai) arba geologinius įrodymus, sutampančius su rašytiniais duomenimis. Pvz., 1635 m. audra.
- Tikėtini įvykiai: minimą tiktai viename ar keliuose susijusiuose rašytiniuose šaltiniuose, be geologinių patvirtinimų; datos dažnai tik metai arba sezonas.
- Galimi / spekuliatyvūs įrašai: fragmentiški aprašymai be aiškios lokalizacijos arba su abejotinais vertimais — naudojami atsargiai rekonstrukcijose.
Ribotumai ir interpretacija
- XVII a. įrašai neatspindi visų audrų: mažai apgyvendintos ar retai plaudamos zonos dažnai nėra dokumentuotos.
- Datavimo netikslumai: kai kurie dokumentai nurodo tik sezoną arba mėnesį; chronologiniai skirtumai tarp skirtingų archyvų reikalauja kritinio vertinimo.
- Intensyvumo nustatymas yra apytikslis: prieš instrumentinę erą audros stiprumas dažniausiai rekonstruojamas pagal aprašytus padarinius (potvynis, pastatų sugriovimas, laivų praradimai).
Praktinė reikšmė ir išvados
Studijuojant XVII a. uraganų sezonus svarbu derinti rašytinius šaltinius su geologiniais ir klimatiniais proxy duomenimis. Tokios rekonstrukcijos leidžia geriau suprasti ilgalaikę tropinių ciklonų variaciją Atlanto baseine, identifikuoti regioninius rizikos centrus ir palyginti praeities audrų dažnį su šiuolaikinėmis tendencijomis. Nepaisant duomenų spragų, XVII a. įrašai yra vertingas šaltinis istorinei klimato ir jūrų navigacijos studijai.
Jei reikia, galiu parengti išsamesnį metinį sąrašą (su pažymėtomis patikimumo kategorijomis) pagal konkrečius archyvus (ispaniškus, angliškus, prancūziškus ir kt.) arba apibendrinti dešimtmečių lygmeniu.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Atlanto uraganų sezonas?
A: Atlanto uraganų sezonas - tai metinis tropinių ciklonų formavimosi ciklas Atlanto vandenyno baseine, paprastai vykstantis nuo birželio 1 d. iki lapkričio 30 d.
K: Kiek informacijos yra apie kiekvieną įvykusią audrą?
A: Ne apie visas audras yra pakankamai informacijos, tačiau kai kuriose pakrantės dalyse buvo pakankamai žmonių, kad būtų galima pateikti informaciją apie uraganų įvykius.
K: Kokiu laikotarpiu susiformavo daugiausia atogrąžų ciklonų?
A: Daugiausia tropinių ciklonų susiformuoja nuo birželio 1 d. iki lapkričio 30 d.
K: Kada įvyko pirmasis užfiksuotas Atlanto uraganų sezonas?
A: Pirmasis užfiksuotas Atlanto uraganų sezonas įvyko prieš 1600 m.
K: Kurį dešimtmetį uraganai pradėti fiksuoti reguliariau?
A.: Uraganai pradėti dažniau fiksuoti XVII a. 10 dešimtmetyje.
K: Kuriais metais uraganai buvo ypač aktyvūs 1720-aisiais/30-aisiais ir 1740-aisiais/50-aisiais? A.: Uraganų aktyvumas padidėjo XX a. 7-ajame dešimtmetyje ir 740-ajame bei 8-ajame dešimtmetyje.
K: Ar buvo kitų dešimtmečių, kai uraganų aktyvumas buvo didesnis? Atsakymas: Taip, uraganų aktyvumas padidėjo ir 1760-aisiais, 1770-aisiais, 1780-aisiais bei 1790-aisiais.
Ieškoti