Britų princesė - tai princesė, turinti Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės princesės titulą. Titulas ir su juo siejamas stilius (kreipinys) dažniausiai yra reglamentuojami specialiais monarcho laiškais‑patentais (Letters Patent) ir tradicija. Šio straipsnio tolesnė dalis paaiškina, kam tradiciškai suteikiamas titulas, kuo skiriasi princesė pagal kilmę ir pagal santuoką, bei trumpai aptaria svarbius precedentinį teisę formavusius dokumentus.

  • teisėtos Didžiosios Britanijos valdovo dukterys,
  • teisėtos Didžiosios Britanijos valdovo anūkės pagal vyriškąją liniją,
  • britų princo žmona.

Pagrindinės taisyklės ir teisės šaltiniai

Kas suteikia teisę į titulą? Teisę vadintis princesė ir naudoti stilių „Karališkoji Didenybė“ (pagal angl. Her/His Royal Highness, HRH) nustato monarcho laiškai‑patentai, karališkosios protokolų tradicijos ir kartais Parlamentas. Svarbiausi praktikoje minimi dokumentai yra 1917 m. Karaliaus Jurgio V laiškai‑patentai (kurie formalizavo, kas yra princas/princesė ir kas turi HRH teisę) ir vėlesni monarcho nutarimai, koreguojantys taikymą tam tikrose situacijose.

Titulas pagal kilmę: Gimusi dukra karaliaus ar karalienės paprastai yra princesė ir dažniausiai turi stilių HRH. Taip pat tradiciškai princesėmis laikomos valdovo anūkės pagal vyriškąją liniją (t. y. anūkės per sūnų), jei tai numatyta laiške‑patente.

Titulas pagal santuoką: Vyrų, turinčių princo titulą, žmonos paprastai įgyja tinkamą princesės ar kunigaikštienės titulą per santuoką ir naudojasi atitinkamu kreipiniu tol, kol yra oficiali sutuoktinė. Praktikoje žmonos labiau įpras toliau vartoti vyro aukštesnį teritorinį titulą (pvz., „hercogienė“, „kunigaikštienė“) nei „Princess [Vardas]“ formą.

Išsiskyrimas, atsisakymas pareigų ir istoriniai pavyzdžiai

1996 m. rugpjūčio 21 d. karalienė Elžbieta II išleido laišką‑patentą, kuriame teigiama, kad bet kuri moteris, išsiskyrusi su Jungtinės Karalystės princu, nebeturės teisės vadintis "Karališkoji Didenybė". Iki šiol tai buvo taikoma Velso princesei Dianai ir Jorko hercogienei Sarai. Praktikoje išsiskyrusių princesių titulų ir kreipinių likimas priklauso nuo konkrečios monarcho nuostatos ir susitarimų.

Be išsiskyrimo atvejų, titulas ir privilegijos gali keistis ir kitais būdais — pavyzdžiui, kai princai ir princesės atsisako vykdyti karališkas pareigas ar priima kitokį statusą. Tokie sprendimai dažnai yra rezultatas karališkų sprendimų arba teisinių susitarimų su Vyriausybe.

Kiti svarbūs aspektai

  • Forma, kuria kreipiamasi: Princesė, turinti HRH, oficialiai vadinama „Her Royal Highness Princess [Vardas]“ arba – priklausomai nuo situacijos – „Her Royal Highness The Princess [of X]“; lietuviškai dažnai sakoma „Karališkoji Didenybė princesė [Vardas]“.
  • Titulai ir santuokinės nuostatos: Žmonos princų pagal paprotį paprastai nevartoja „Princess [Vardas]“, o gauna ar vartoja vyro teritorinį titulą (pvz., hercogienė). Po skyrybų kai kurios moterys išsaugo neformalius ar žinomus vardus (pvz., „Diana, Princess of Wales“), bet gali netekti formalaus HRH kreipinio.
  • Įtaka į sosto paveldėjimą: Pats princesės titulas savaime nekeičia paveldėjimo teisės – įpėdinių eilė nustatoma pagal gimimo teisę, įstatymus (pvz., Succession to the Crown Act) ir bažnytinius apribojimus (tokius, kaip uždraudimas būti Romos kataliku tam tikrose aplinkybėse, nors tai keitėsi).
  • Modernizacija ir atnaujinimai: Karališkosios taisyklės gali būti koreguojamos laiškais‑patentais ar oficialiais sprendimais; pastaraisiais dešimtmečiais buvo keli tokie pakeitimai, siekiant pritaikyti titulų taikymą prie besikeičiančios šeimos padėties.

Santrauka

Britų princesės statusas derinamas tarp teisės (laiškų‑patentų), monarcho sprendimų ir karališkosios tradicijos. Pagrindinės grupės, kurioms kai kuriais atvejais tradiciškai suteikiamas titulas, yra: monarcho dukterys, anūkės pagal vyriškąją liniją ir princo žmonos (kaip nurodyta aukščiau). Tačiau konkrečios teisės ir kreipiniai gali keistis priklausomai nuo monarcho potvarkių, santuokinių santykių ir oficialių susitarimų.