Sancho VI Navaros
Sančas Garšė VI (bask. Antso VI.a; 1132 m. balandžio 21 d. - 1194 m. birželio 27 d.), vadinamas Išmintinguoju (bask. Jakituna, isp. el Sabio), buvo Navaros karalius nuo 1150 m. iki mirties 1194 m. Jis buvo pirmasis monarchas, oficialiai atsisakęs Pamplonos karaliaus titulo Navaros karaliaus naudai. Šiuo veiksmu jis taip pat pakeitė savo karalystės pavadinimą. Sančas Garsas buvo atsakingas už tai, kad jo karalystė pateko į Europos politinę orbitą. Jis buvo vyriausias Garsijaus Ramireso, Restauratoriaus, ir Margaretos iš L'Aigle sūnus.
Biografija
Sančas VI paveldėjo nusilpusią karalystę, į kurią dažnai kėsinosi Kastilijos karalystė, valdoma Alfonso VII, ir Barselonos grafystė, valdoma Ramono Berenguerio IV, taip pat Aragono karaliaus, kuris 1140 m. Karijono sutartimi susitarė dėl karalystės padalijimo.
Jis stengėsi atkurti savo karalystės sienas, kurios buvo sumažintos Tudejeno ir Karijono sutartimis, kurias buvo priverstas pasirašyti su Kastilija ir Aragonu savo valdymo pradžioje. Sorijos susitarimu Kastilijai galiausiai buvo patvirtintos užkariautos teritorijos. Atsižvelgdamas į tai, kad Kastilijos kariuomenė galėjo užimti kitas vakarines Navaros teritorijas, Sančas VI vėl įtvirtino karališkąją valdžią, 1181 m. įkūręs keletą miestų, tarp jų San Sebastianą, Vitoriją ir Treviną.
Jis buvo priešiškai nusiteikęs Barselonos grafui Raimondui Berengarui IV, tačiau Raimondo sūnus Aragono karalius Alfonsas II 1168 m. Sanguesos sutartimi pasidalijo su juo iš Mursijos atimtas žemes. 1190 m. abi kaimynės vėl pasirašė Borjoje abipusės apsaugos nuo Kastilijos ekspansijos paktą.
Jis mirė 1194 m. birželio 27 d. Pamplonoje, kur ir palaidotas.
Nepilnas Sančo VI karališkasis antspaudas.
