Damų miesto knyga
1405 m. išleista "Damų miesto knyga" (Le Livre de la Cité des Dames) yra bene garsiausias Kristinos de Pizan literatūrinis kūrinys. Iš pradžių Pizanas "Le Livre de la Cité des Dames" parašė vidurine prancūzų kalba, tačiau vėliau ji buvo išversta į anglų kalbą (1999 m.). Knyga yra jos formalus atsakas į populiarųjį Žano de Mėno "Roman de la Rose". Pizanas kovoja su Meuno teiginiais apie moteris, kurdamas alegorinį damų miestą. Ji gina moteris, surinkdama daugybę žymių istorijos moterų. Šios moterys "apgyvendinamos" Damų mieste, kuris yra įsivaizduojamas miestas iš knygos. Statydama savo miestą, Pizan kiekvieną garsią moterį naudoja kaip statybinį bloką miesto sienoms ir namams. Kiekviena į miestą įtraukta moteris papildo Pizano argumentus apie moteris kaip vertingas visuomenės dalyves. Jis taip pat pasisako už moterų švietimą.
Santrauka
I dalis
I dalį pradeda Christine, skaitydama ištrauką iš XIII a. parašyto kūrinio "Matheolus's Lamentations", kuriame kalbama apie santuoką ir kuriame autorius rašo, kad moterys paverčia vyrų gyvenimus nelaimingais. Perskaičiusi šiuos žodžius Kristina sutrinka ir jaučia gėdą, kad yra moteris. Tada Kristinai pasirodo trys dorybės ir pasako jai, kad dievas ją išrinko sukurti miestą moteriai.
II dalis
Antroje dalyje ponia Teisybė sako, kad padės Kristinai "pastatyti namus ir pastatus tarp Damų miesto sienų" ir pripildyti jį gyventojais, kurie yra "drąsios ir garsios damos". Kol jie stato, ponia Rectitude pasakoja Kristinai istorijas apie galingas moteris, kurios bus apgyvendintos miesto viduje. Savo pasakojimais Lady Rectitude taip pat paneigia kaltinimus, kad moterys yra nekaltos, nepastovios, neištikimos ir piktos iš prigimties. Šios dalies pabaigoje Kristina kreipiasi į moteris ir prašo jų melstis už ją, kai ji kartu su ledi Teisybe tęsia darbą, kad užbaigtų miesto statybą.
III dalis
III dalyje ponia Teisingumo prisijungia prie Kristinos, kad "užbaigtų miestą", įskaitant karalienės atvedimą valdyti miestą. Ponia Teisingumo papasakoja Kristinai apie šventąsias moteris, kurios buvo giriamos už savo kankinystę. Šios dalies pabaigoje Kristina dar kartą kreipiasi į visas moteris, pranešdama apie Damų miesto užbaigimą. Ji maldauja jas ginti ir saugoti miestą bei sekti paskui savo karalienę (Mergelę Mariją). Ji taip pat įspėja moteris dėl šmeižikų melo, sakydama: "Atstumkite šiuos klastingus melagius, kurie naudojasi tik gudrybėmis ir medaus žodžiais, kad pavogtų iš jūsų tai, ką turėtumėte saugoti pirmiausia: savo skaistybę ir šlovingą gerą vardą".
Paminėtos kelios moterys: Bavarijos Izabėja, Joana Armandžanietė, Margarita Bavarijos, Izidė, Marija, Overnės hercogienė, Burgundijos hercogienė, Bavarijos hercogienė, Bavarijos hercogienė, Savojos hercogienė, Senpolės grafienė, Ana de Burbona ir Mergelė Marija.
