Burke'o ir Hare'o žmogžudystės: Edinburgo serijiniai žudikai (1827–1828)
Burke'o ir Hare'o žmogžudystės: Edinburgo 1827–1828 serijinių žudikų byla – kūnų prekyba, teismai, skandalai ir žodžio „burkingas“ kilmė.
Burkės ir Kiškio žmogžudystės (arba Vest Porto žmogžudystės) buvo serijinės žmogžudystės Edinburge, Škotijoje, nuo 1827 m. lapkričio mėn. iki 1828 m. spalio 31 d.
Žmogžudystes įvykdė airių imigrantai Williamas Burke'as ir Williamas Hare'as. Jie pardavė 17 aukų lavonus daktarui Robertui Knoksui. Knoksas buvo Karališkosios draugijos narys ir Lyginamosios anatomijos muziejaus Edinburge konservatorius. Jis dėstė žmogaus anatomiją Edinburgo medicinos studentams, todėl jam reikėjo kūnų, kuriuos studentai galėtų išpjauti.
Tarp žudiko bendrininkų buvo Burke'o meilužė Helen McDougal ir Hare'o žmona Margaret Laird. Nuo jų aukų žudymo būdo kilo žodis "burkingas", reiškiantis tyčinį uždusinimą ir apskritai tylų nuslopinimą.
Istorinis kontekstas
Prieš 1830–1832 m. anatomijos mokymui trūko teisėtai prieinamų kūnų, todėl daugelyje vietų plito kapų plėšikai (angl. "resurrectionists"), kurie iškasdavo lavonus ir parduodavo juos anatomams. Burke'as ir Hare'as išsiskyrė tuo, kad jie nekapstė kapų, o tyčia nužudydavo gyvus žmones — dažniausiai pažeidžiamus, vienišus ar priklausomus asmenis — ir parduodavo jų kūnus. Šis elgesys sukėlė didžiulį visuomenės pasibaisėjimą ir paniką.
Veikimo metodas ir aukos
Burke'as ir Hare'as dažniausiai veikė taip: jie įsileisdavo auką į butą Vest Porto rajone, apgabendavo arba uždusindavo (uždusinimo metodas vėliau ir sulaukė pavadinimo burking) ir tada parduodavo kūną Knoksui už pinigus. Nors tiksli aukų tapatybė ne visuomet buvo aiški, iš viso priskaičiuojama apie 17 parduotų lavonų; kai kuriuose šaltiniuose minima 16 ar kitoks skaičius — skaičių šiek tiek komplikuoja įrašų nepilnumas ir netikslumai to meto dokumentuose.
Tyrimas, teismai ir bausmės
Aukų dingimai ir skandos galiausiai patraukė pareigūnų dėmesį. Vienas iš įvykdytų nusikaltimų sukėlė atidesnį patikrinimą, ir Burke'as bei Hare'as buvo suimti. Kadangi policijai reikėjo liudytojo, o įrodymų buvo ribotai, Hare'as sulyko bendradarbiauti su prokuratūra ir tapo pagrindiniu liudytoju prieš Burke'ą. Dėl to Hare'as išvengė baudžiamosios atsakomybės, o Burke'as buvo nuteistas mirties bausme ir pakartas 1829 m. sausį. Jo kūnas buvo anatomizuotas pagal to meto praktiką, o skeletas ir kai kurie eksponatai vėliau buvo saugomi ir eksponuojami medicinos institucijose kaip įspėjimas ir aistringo visuomenės susidomėjimo objektas. Robertas Knoks, nors ir sulaukė aštrios kritikos, teisiškai nebuvo nuteistas.
Pasekmės ir įtaka
Sukeltas skandalas turėjo tolimų padarinių: visuomenės pasipiktinimas ir baimė dėl kūnų tiekimo anatomijos studijoms prisidėjo prie teisės aktų pokyčių. 1832 m. priimtas Anatomijos aktas (Anglijoje ir Velse) sudarė teisinį pagrindą anatomams gauti lavonus iš mirusiųjų, ypač iš prieglaudų ir kitų institucijų, taip mažinant poreikį naudotis neteisėtais lavonų tiekėjais. Šis įstatymas padėjo reglamentuoti anatomijos studijas ir sumažino kapų plėšimo bei panašių nusikaltimų mastą.
Terminas "burkingas" ir paveldas
Žodis burking (angl. to burke) atsirado iš šios bylos ir reiškia slaptą uždusinimą arba tyčinį nuslopinimą siekiant nuslėpti nusikaltimą. Byla taip pat paskatino ilgalaikę visuomeninę nepasitikėjimą medicinos mokykla ir anatomais, kol nebuvo įgyvendintos saugesnės ir skaidresnės kūnų tiekimo taisyklės.
Burke'o ir Hare'o nusikaltimų istorija išlieka vienu iš labiausiai aptarinėjamų ir baisių atvejų medicinos ir teisės istorijoje — ji atkreipė dėmesį į etikos, teisėtumo ir visuomenės saugumo klausimus, susijusius su medicinos mokslo pažanga.

Viljamo Burko egzekucija Lawnmarketo aikštėje, Edinburge, 1829 m. sausio 28 d.; iš šiuolaikinio laikraščio.
Prisikėlusieji
1826-1840 m. Knoksas vadovavo Barclay'aus anatomijos mokyklai Chirurgo aikštėje Edinburge. Jis buvo populiariausias anatomijos dėstytojas Škotijoje, tačiau jo klasėje visada trūko kūnų skrodimui.
Iki 1832 m. Anatomijos akto, kuriuo buvo išplėsta pasiūla, Jungtinėje Karalystėje anatomijos tikslams buvo legaliai tiekiami tik tie lavonai, kuriuos teismai nuteisdavo mirti ir išpjauti. Dėl to trūko teisėtų skrodimo objektų. Šis trūkumas tapo dar didesnis, nes didėjo poreikis rengti medicinos studentus, o egzekucijų skaičius mažėjo.
Savo mokykloje Noksas nuo pat pradžių susidūrė su šia problema, nes po 1815 m. Karališkieji koledžai į medicinos mokymo programą įtraukė daugiau anatomijos studijų. Jei jis būtų dėstęs pagal vadinamąjį prancūziškąjį metodą, vienam mokiniui būtų tekę skirti vieną lavoną. Dėl to kūnų vagystės tapo tokiu paplitusiu reiškiniu, kad neretai ką tik mirusio žmogaus giminaičiai ir draugai prižiūrėdavo jo kūną prieš ir po laidotuvių, kad jis nebūtų pagrobtas.
1827 m. lapkritį Williamas Hare'as pradėjo naują karjerą, kai jam atsitiktinai mirė įsiskolinęs nuomininkas. Už kūno pristatymą Noksui jam buvo sumokėta 7,10 svarų sterlingų (septyni svarai ir dešimt šilingų). Dabar Burkė ir jo bendrininkas Hare'as ėmėsi reguliariai žudyti benamius ir girtuoklius. Po dar 16 sandorių, kurie tapo žinomi kaip "Vakarų uosto žmogžudystės", 1828 m. lapkričio 2 d. Burkė ir Kiškis buvo sugauti. Visą miestą apėmė siaubas, kurį kėlė baladės, plakatai ir laikraščiai dėl siaubingų Burko ir Hare'o poelgių. Hare'as išdavė Kingo parodymus, o Burke'as buvo pakartas, išpjaustytas ir parodytas.
Burkas - mėsininkas, Kiškis - vagis,
Noksas - berniukas, kuris perka jautieną!
Knox nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, o tai papiktino daugelį Edinburgo gyventojų. Jo namus užpuolė minia, buvo išdaužyti langai. Edinburgo karališkosios draugijos komitetas išteisino jo kaltę, tačiau jo vaidmens šioje byloje niekas nepamiršo, ir daugelis jo bijojo.
Atskleidimas ir teismo procesas
Paskutinė auka buvo Marjory Campbell Docherty. Burke'as įviliojo ją į nakvynės namus, teigdamas, kad jo motina taip pat buvo Docherty. Jis turėjo palaukti, kol ją nužudys, nes šalia buvo nuomininkai Jamesas ir Ann Gray. Grėjai išėjo nakvoti, o kaimynai išgirdo kovos garsus.
Kitą dieną grįžusiai Ann Gray kilo įtarimas, kai Burke'as neleido jai prieiti prie lovos, kurioje ji buvo palikusi kojines. Likę vieni namuose, Grejai patikrino lovą ir po ja rado Dočerčio kūną. Eidami įspėti policijos, jie susidūrė su Makdugaliu, kuris bandė juos papirkti siūlydamas 10 svarų sterlingų per savaitę. Jie atsisakė.
Prieš atvykstant policijai Burkė ir Kiškis išnešė kūną iš namo. Tačiau apklausiamas Burke'as tvirtino, kad Docherty išėjo 7.00 val. ryto, o McDougal teigė, kad ji išėjo vakare. Policija juos suėmė. Anoniminis pranešimas nuvedė juos į Nokso klasę, kur jie rado Dočerčio kūną, kurį atpažino Džeimsas Grėjus. Netrukus po to buvo suimti Viljamas ir Margaret Hare'ai. Žmogžudysčių siautėjimas truko dvylika mėnesių.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Burke'o ir Hare'o žmogžudystės?
A: Burko ir Hare'o žmogžudystės - tai serijinės žmogžudystės Edinburge, Škotijoje, kurias nuo 1827 m. lapkričio mėn. iki 1828 m. spalio 31 d. įvykdė airių imigrantai Viljamas Burkas ir Viljamas Hare'as.
K: Kaip Burkas ir Hare'as uždirbo pinigų iš žmogžudysčių?
A: Burkas ir Kiškis pardavė 17 aukų lavonus daktarui Robertui Knoksui, kuris buvo Karališkosios draugijos narys ir dėstė žmogaus anatomiją Edinburgo medicinos studentams.
K: Kas buvo daktaras Robertas Knoksas?
A: Dr. Robertas Knoksas buvo Karališkosios draugijos narys ir Lyginamosios anatomijos muziejaus Edinburge konservatorius. Jis taip pat dėstė žmogaus anatomiją Edinburgo medicinos studentams.
K: Kodėl daktarui Knoksui reikėjo kūnų, kuriuos jo studentai galėtų išpjauti?
A: Daktarui Knoksui reikėjo kūnų, kuriuos jo studentai galėtų išpjauti mokydamiesi medicinos.
K: Kas buvo Burkės ir Hare'o žmogžudysčių bendrininkai?
A: Burkės meilužė Helen McDougal ir Hare'o žmona Margaret Laird buvo Burkės ir Hare'o įvykdytų žmogžudysčių bendrininkės.
K: Ką reiškia žodis "burkingas"?
A: "Burkimas" reiškia tyčinį kieno nors dusinimą ir apskritai tylų ko nors slopinimą.
K: Kaip Burke'o ir Hare'o naudotas žudymo būdas buvo susietas su žodžiu "burking"?
A: Žodis "burkingas" siejamas su Burke'o ir Hare'o naudojamu žudymo metodu, kai jie tyčia uždusindavo savo aukas, kad gautų šviežių lavonų daktaro Knokso anatomijos pamokoms.
Ieškoti

