Burke and Hare žmogžudystės

Burkės ir Kiškio žmogžudystės (arba Vest Porto žmogžudystės) buvo serijinės žmogžudystės Edinburge, Škotijoje, nuo 1827 m. lapkričio mėn. iki 1828 m. spalio 31 d.

Žmogžudystes įvykdė airių imigrantai Williamas Burke'as ir Williamas Hare'as. Jie pardavė 17 aukų lavonus daktarui Robertui Knoksui. Knoksas buvo Karališkosios draugijos narys ir Lyginamosios anatomijos muziejaus Edinburge konservatorius. Jis dėstė žmogaus anatomiją Edinburgo medicinos studentams, todėl jam reikėjo kūnų, kuriuos studentai galėtų išpjauti.

Tarp žudiko bendrininkų buvo Burke'o meilužė Helen McDougal ir Hare'o žmona Margaret Laird. Nuo jų aukų žudymo būdo kilo žodis "burkingas", reiškiantis tyčinį uždusinimą ir apskritai tylų nuslopinimą.

Williamas Burke'as ir Williamas Hare'as, pavaizduoti Burke'o teismo proceso metu

Zoom

Burke

Zoom

Kiškis

Viljamo Burko egzekucija Lawnmarketo aikštėje, Edinburge, 1829 m. sausio 28 d.; iš šiuolaikinio laikraščio.Zoom
Viljamo Burko egzekucija Lawnmarketo aikštėje, Edinburge, 1829 m. sausio 28 d.; iš šiuolaikinio laikraščio.

Prisikėlusieji

1826-1840 m. Knoksas vadovavo Barclay'aus anatomijos mokyklai Chirurgo aikštėje Edinburge. Jis buvo populiariausias anatomijos dėstytojas Škotijoje, tačiau jo klasėje visada trūko kūnų skrodimui.

Iki 1832 m. Anatomijos akto, kuriuo buvo išplėsta pasiūla, Jungtinėje Karalystėje anatomijos tikslams buvo legaliai tiekiami tik tie lavonai, kuriuos teismai nuteisdavo mirti ir išpjauti. Dėl to trūko teisėtų skrodimo objektų. Šis trūkumas tapo dar didesnis, nes didėjo poreikis rengti medicinos studentus, o egzekucijų skaičius mažėjo.

Savo mokykloje Noksas nuo pat pradžių susidūrė su šia problema, nes po 1815 m. Karališkieji koledžai į medicinos mokymo programą įtraukė daugiau anatomijos studijų. Jei jis būtų dėstęs pagal vadinamąjį prancūziškąjį metodą, vienam mokiniui būtų tekę skirti vieną lavoną. Dėl to kūnų vagystės tapo tokiu paplitusiu reiškiniu, kad neretai ką tik mirusio žmogaus giminaičiai ir draugai prižiūrėdavo jo kūną prieš ir po laidotuvių, kad jis nebūtų pagrobtas.

1827 m. lapkritį Williamas Hare'as pradėjo naują karjerą, kai jam atsitiktinai mirė įsiskolinęs nuomininkas. Už kūno pristatymą Noksui jam buvo sumokėta 7,10 svarų sterlingų (septyni svarai ir dešimt šilingų). Dabar Burkė ir jo bendrininkas Hare'as ėmėsi reguliariai žudyti benamius ir girtuoklius. Po dar 16 sandorių, kurie tapo žinomi kaip "Vakarų uosto žmogžudystės", 1828 m. lapkričio 2 d. Burkė ir Kiškis buvo sugauti. Visą miestą apėmė siaubas, kurį kėlė baladės, plakatai ir laikraščiai dėl siaubingų Burko ir Hare'o poelgių. Hare'as išdavė Kingo parodymus, o Burke'as buvo pakartas, išpjaustytas ir parodytas.

Burkas - mėsininkas, Kiškis - vagis,
Noksas - berniukas, kuris perka jautieną!

Knox nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, o tai papiktino daugelį Edinburgo gyventojų. Jo namus užpuolė minia, buvo išdaužyti langai. Edinburgo karališkosios draugijos komitetas išteisino jo kaltę, tačiau jo vaidmens šioje byloje niekas nepamiršo, ir daugelis jo bijojo.

Atskleidimas ir teismo procesas

Paskutinė auka buvo Marjory Campbell Docherty. Burke'as įviliojo ją į nakvynės namus, teigdamas, kad jo motina taip pat buvo Docherty. Jis turėjo palaukti, kol ją nužudys, nes šalia buvo nuomininkai Jamesas ir Ann Gray. Grėjai išėjo nakvoti, o kaimynai išgirdo kovos garsus.

Kitą dieną grįžusiai Ann Gray kilo įtarimas, kai Burke'as neleido jai prieiti prie lovos, kurioje ji buvo palikusi kojines. Likę vieni namuose, Grejai patikrino lovą ir po ja rado Dočerčio kūną. Eidami įspėti policijos, jie susidūrė su Makdugaliu, kuris bandė juos papirkti siūlydamas 10 svarų sterlingų per savaitę. Jie atsisakė.

Prieš atvykstant policijai Burkė ir Kiškis išnešė kūną iš namo. Tačiau apklausiamas Burke'as tvirtino, kad Docherty išėjo 7.00 val. ryto, o McDougal teigė, kad ji išėjo vakare. Policija juos suėmė. Anoniminis pranešimas nuvedė juos į Nokso klasę, kur jie rado Dočerčio kūną, kurį atpažino Džeimsas Grėjus. Netrukus po to buvo suimti Viljamas ir Margaret Hare'ai. Žmogžudysčių siautėjimas truko dvylika mėnesių.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo Burke'o ir Hare'o žmogžudystės?


A: Burko ir Hare'o žmogžudystės - tai serijinės žmogžudystės Edinburge, Škotijoje, kurias nuo 1827 m. lapkričio mėn. iki 1828 m. spalio 31 d. įvykdė airių imigrantai Viljamas Burkas ir Viljamas Hare'as.

K: Kaip Burkas ir Hare'as uždirbo pinigų iš žmogžudysčių?


A: Burkas ir Kiškis pardavė 17 aukų lavonus daktarui Robertui Knoksui, kuris buvo Karališkosios draugijos narys ir dėstė žmogaus anatomiją Edinburgo medicinos studentams.

K: Kas buvo daktaras Robertas Knoksas?


A: Dr. Robertas Knoksas buvo Karališkosios draugijos narys ir Lyginamosios anatomijos muziejaus Edinburge konservatorius. Jis taip pat dėstė žmogaus anatomiją Edinburgo medicinos studentams.

K: Kodėl daktarui Knoksui reikėjo kūnų, kuriuos jo studentai galėtų išpjauti?


A: Daktarui Knoksui reikėjo kūnų, kuriuos jo studentai galėtų išpjauti mokydamiesi medicinos.

K: Kas buvo Burkės ir Hare'o žmogžudysčių bendrininkai?


A: Burkės meilužė Helen McDougal ir Hare'o žmona Margaret Laird buvo Burkės ir Hare'o įvykdytų žmogžudysčių bendrininkės.

K: Ką reiškia žodis "burkingas"?


A: "Burkimas" reiškia tyčinį kieno nors dusinimą ir apskritai tylų ko nors slopinimą.

K: Kaip Burke'o ir Hare'o naudotas žudymo būdas buvo susietas su žodžiu "burking"?


A: Žodis "burkingas" siejamas su Burke'o ir Hare'o naudojamu žudymo metodu, kai jie tyčia uždusindavo savo aukas, kad gautų šviežių lavonų daktaro Knokso anatomijos pamokoms.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2023 - License CC3