Čaryapada — VIII–XII amžiaus vadžrajanos budizmo mistinės poemos

Čaryapada (taip pat rašoma kaip Caryāpada) yra VIII–XII a. Vadžrajanos budizmo kariagitų (mahasiddhų) dainų ir mistinių poemų rinkinys. Pavadinimas sudarytas iš sanskrito/apabramsos žodžių čarya (praktika, elgesys, apeigos) ir pada (eilėraštis, posmas) – tai praktiniai, dažnai giedami tekstai, skirti tantrinei meditacinei praktikai ir dvasiniam mokymui. Dėl savo ritualinės paskirties daugelis tekstų parašyti simboline, dviprasmiška „saulėlydžio kalba“ (sandhyā-bhāṣā), kad išorinis klausytojas nesuprastų slaptų mokymų.

Rankraščio atradimas ir kalbinė reikšmė. Šios antologijos rankraštis buvo rastas XX a. pradžioje; jį pirmiausia ištyrinėjo ir viešai pristatė Haraprasad Shastri. Rankraščio faksimilės, vertimai ir komentarai padėjo atskleisti ankstyvąsias rytų Indijos kalbines formas ir poezijos tradicijas. Tekstuose aptinkami ankstyvieji asamių, orijų, maithili ir bengalų kalbų elementai, todėl Čaryapada yra svarbus šaltinis kalbotyrai — ji laikoma vienu ankstyviausių rašytinių pavyzdžių, iš kurių formavosi šios šiuolaikinės kalbos.

Turinys, autoriai ir formos

Antologijoje yra eilės tekstų (tradicinėse redakcijose – apie 47 eilėraščiai), kuriuos parašė įvairūs autoriai, dažnai priskiriami mahasiddhams ar tantriniams jogos meistrams. Autoriai buvo susiję su skirtingais Rytų Indijos regionais: Asamo, Bengalijos, Orisos ir Biharo. Tekstai yra trumpi, ritmiški, pritaikyti dainavimui ir ritualiniam atlikimui – todėl sakoma, kad Čaryapada buvo skirta dainuoti ir giedoti meditacijos metu.

Temos ir kalbiniai bruožai

• Mistinė ir tantrinė simbolika: eilėraščiuose dažnai vartojami metaforiški pasakojimai apie meilę, virsmą, kūno ir proto praktiką – tai iš tikrųjų nuslėptos instrukcijos dvasinei transformacijai.
• Sandhyā-bhāṣā (saulėlydžio kalba): slėpta, dvikryptė reikšmė – vienas lygmuo skirtas iniciuotiems praktikuotojams, kitas – literatūrinei išraiškai.
• Linguistinė reikšmė: tekstai atskleidžia apabhramsos ir ankstyvųjų rytų indoeuropiečių kalbų perėjimą į šiuolaikines regionines kalbas.
• Muzikinė ir performatyvinė prigimtis: trumpi posmai, aiški metrika ir ritmas rodo, kad jie buvo skirti giedojimui arba ritualiniam atlikimui.

Poveikis ir reikšmė

Čaryapada turi keliagubą reikšmę: ji yra vertinga pamokanti priemonė tantriniam budizmui ir meditacijos istorijai, neįkainojamas šaltinis istorinei ir lyginamajai kalbotyrai, be to — literatūrinė vertybė, rodanti ankstyvąją rytų Indijos tautinių literatūrinių tradicijų ištakas. Tibeto budizmo kanone taip pat yra saugoma Čaryapados vertimo į tibetiečių kalbą versija, kas rodo šių tekstų svarbą regioniniame budistiniame tinkle ir jų sklaidą per Himalajus.

Šiais laikais Čaryapada nagrinėjama ne tik kaip religinių praktikų rinkinys, bet ir kaip pradinė modernių asamių bei bengalų literatūros šaka, taip pat kaip vertingas šaltinis istorinių kultūrinių ryšių tarp Rytų Indijos regionų supratimui.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Čarijapada?

K: Kaip Čarjampadą reikėjo atlikti?

K: Kada buvo rastas Čarjamapados rankraštis?

Klausimas: Kokiomis kalbomis kalbama Čarjamadoje?

Klausimas: Iš kur buvo kilę Čarjamapados autoriai?

Klausimas: Ar Čarjapada buvo žinoma už Indijos ribų?

Klausimas: Koks Čarjapados ryšys su Vadžrajanos budizmu?

Paieška pagal raidę