Chrisas Gueffroy (1968 m. birželio 21 d. Pasevalyje - 1989 m. vasario 5/6 d. Berlyne) buvo paskutinis asmuo, kurį pasienio kariai nužudė bandant pabėgti per Berlyno sieną. Jo žūtis tapo vienu iš simbolinių įvykių, atskleidusių Rytų Vokietijos (VDR) režimo griežtumą ir prieštaringą pasienio politiką prieš Vokietijos susivienijimą.
Pabėgimo mėginimas
1989 m. vasario 5–6 d. naktį iš Rytų Berlyno į Vakarų Berlyną bandė pabėgti Chrisas Gueffroy ir jo draugas Christianas Gaudianas. Jie pasirinko slėptą vietą šalia Britz rajono kanalo, manydami, kad per pastaruosius mėnesius sumažėjusi kontrolė leis saugiai pereiti sieną.
Gueffroy ir Gaudianas tikėjosi, kad taip vadinamasis Schießbefehl — įsakymas šaudyti į bandančius kirsti sieną — buvo nebenaudojamas arba bent jau bus įgyvendinamas mažiau griežtai. Tačiau perlipę paskutinę metalinę tvorą jie buvo pastebėti, o į juos paleido ugnį Nacionalinės liaudies armijos pasienio kariai. Gueffroy į krūtinę pataikė dešimt šūvių; jis mirė pasienio juostoje. Gaudianas patyrė sunkius sužalojimus, buvo suimtas ir išvežtas į kalėjimą.
Teisiniai padariniai ir tardymai
Po incidento keturi pasieniečiai tuo metu buvo apdovanoti vietos pasieniečių vado Ericho Wöllnerio (Erich Wöllner) prizu (Leistungsabzeichen der Grenztruppen) ir gavo po 150 Rytų Vokietijos markių premiją. Vėliau, susivienijus Rytų ir Vakarų Vokietijai, jiems buvo iškelta baudžiamoji byla Berlyno apygardos teisme už neteisėtus veiksmus pasienyje.
Vienas iš jų — Ingo Heinrichas, kuris, kaip nustatyta, paleido šūvį, nuo kurio žuvo Gueffroy, — buvo nuteistas trejiems su puse metų kalėjimo. 1994 m. Bundesgerichtshofas (Vokietijos federalinis teismas) sumažino bausmę iki dvejų metų lygtinės laisvės atėmimo. Du iš keturių pasieniečių buvo paleisti 1992 m. sausio mėn.
2000 m. du buvę SED pareigūnai — Siegfriedas Lorenzas ir Hansas-Joachimas Böhme — buvo teisiami dėl Gueffroy ir dar dviejų jaunuolių mirties. Iš pradžių jie buvo išteisinti, nes nebuvo įrodymų, kad jie būtų galėję arba turėję galimybę panaikinti ar pakeisti Schießbefehl. Tačiau 2004 m. rugpjūčio 7 d. byla buvo nagrinėjama iš naujo: abu vyrai buvo pripažinti kaltais ir nuteisti lygtinai po 15 mėnesių. Teisėjas nurodė, kad tokios santykinai trumpos bausmės skirtos atsižvelgiant į praėjusį laiką nuo įvykių. Tai buvo paskutinė byla, susijusi su mirtingaisiais įvykiais vidinėje Vokietijos pasienio sistemoje.
Gaudianas ir tolesnė jo lemtis
Christianas Gaudianas, sunkiai sužeistas ir suimtas, 1989 m. gegužės 24 d. Pankovo apygardos teismo (Pankovo) buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo už bandymą neteisėtai kirsti sieną („versuchten ungesetzlichen Grenzübertritts im schweren Fall“). Vėliau, 1989 m. rugsėjį, Rytų Vokietijos valdžia jį paleido už užstatą, o 1989 m. spalio 17 d. jis buvo perkeltas į Vakarų Berlyną.
Paminklas ir atminimas
Gueffroy žūtis tapo reikšmingu simboliu pokyčiams, vedusiems prie Vokietijos susivienijimo 1990 m. Jo mirties istorija dažnai minima kaip pavyzdys, parodantis, kaip griežtai Rytų Vokietijos režimas traktavo bandymus palikti šalį. 2003 m. birželio 21 d., minint jo 35-ąjį gimtadienį, ant Britz rajono kanalo kranto buvo atidengtas paminklas Chrisui Gueffroy. Paminklą sukūrė Berlyno dailininkas Karlas Biedermannas.
Istorinė reikšmė
Chrisas Gueffroy dažnai nurodomas kaip paskutinis žmogus, nužudytas pasienio kariaujant prie Berlyno sienos tarp 1968 ir 1989 metų, prieš pat VDR režimo žlugimą. Jo istorija ir teisiniai procesai po Berlyno sienos griuvimo atskleidė ilgai trunkančius moralinius, juridinius bei politinius ginčus dėl atsakomybės už žmonių žūtis pasienyje, kurie tęsėsi dar po Vokietijos susijungimo.
