Geometrijoje dvi figūros ar objektai yra laikomi kongruentiniais (vienodais), jei jų forma ir dydis sutampa. Taip pat laikoma, kad figūros yra kongruentinės, jeigu viena figūra yra tokios pat formos ir dydžio kaip kitos figūros veidrodinis atvaizdas. Kongruencija reiškia, kad figūrų santykis nepriklauso nuo padėties plokštumoje ar erdvėje — jas galima perkelti arba pasukti taip, kad jos visiškai sutaptų.

Formalus apibrėžimas

Formaliau tariant, dvi taškų aibės vadinamos kongruentinėmis tada ir tik tada, kai vieną iš jų galima transformuoti į kitą izometrijos būdu. Izometrijai naudojami standūs judesiai, t. y. tokios transformacijos, kurios išlaiko atstumus ir kampus — pavyzdžiui, poslinkiai (translacija), pasukimai (rotacija), atspindžiai (refleksija) arba jų kombinacijos (pvz., glidiniai atspindžiai).

Kas galima ir kas negalima

Tai reiškia, kad vieno objekto padėtį galima keisti, pasukti arba atspindėti (taip pat apversti popierių arba perkelti figūrą), bet negalima keisti jo dydžio ar formos, kad jis tiksliai sutaptų su kitu objektu. Jei norint sutapti reikia pakeisti dydį, tokios figūros nėra kongruentinės — jos yra panašios, jei turi tą pačią formą, bet skirtingą mastelį.

Kongruencijos patikra ir pavyzdžiai

Praktinis patikrinimas paprastai atliekamas „iškirpus ir uždengus“: dvi plokštumos figūros laikomos sutampančiomis, jeigu jas galima iškirpti ir visiškai uždengti viena ant kitos. Apversti popierių arba padaryti veidrodinį poslinkį leidžiama — tai atitinka izometrijos veiksmus.

Daugiakampiai laikomi kongruentiniais, jeigu visi jų atitinkami kraštai ir kampai yra lygūs; kitaip sakant, tai tie patys daugiakampiai, galintys sutapti per kelis standžius judesius.

Kongruencijos kriterijai trikampiams

Trikampių kongruenciją dažnai nustatoma pagal kampų ir kraštinių santykius. Dažniausiai naudojami kriterijai:

  • SSS (kraštas–kraštas–kraštas): visi trys atitinkami kraštai lygūs;
  • SAS (kraštas–kampas–kraštas): du kraštai ir kampas tarp jų lygūs;
  • ASA (kampas–kraštas–kampas): kraštas ir du gretimi kampai lygūs;
  • AAS (kampas–kampas–kraštas): du kampai ir bet kuris atitinkamas kraštas lygūs;
  • RHS arba HL (stačiakampiai trikampiai): hipotenūzė ir vienas status kraštas lygūs.

Šie kriterijai leidžia be tiesioginio matavimo įrodyti trikampių kongruenciją, naudojant tik tam tikrus elementus.

Orientacija ir veidrodinis atvaizdas

Izometrijos, kurios nesikeičia orientacijos (paskirstymas pagal laikrodžio rodyklę), vadinamos tiesioginėmis (pvz., poslinkis, pasukimas). Atspindžiai keičia orientaciją — jie sukuria veidrodinį atvaizdą. Abi izometrijų grupės gali suteikti kongruenciją: jei leidžiama atspindėti figūrą, jos veidrodinis atvaizdas laikomas kongruentiniu pradiniam objektui.

Kongruencija erdvėje ir programiškai

Kongruencija nėra ribojama tik plokštumos geometrija — ji galioja ir trimačiame pasaulyje (pvz., kongruentiniai kūnai). Matematiškai izometrijos gali būti aprašomos naudojant matricas ir vektorius, kuriose transformacijos išlaiko euklidinius atstumus.

Žymėjimas ir santrumpos

Kongruenciją dažnai žymi simbolis ≅ (pvz., trikampis ABC ≅ trikampis DEF), kuris reiškia, kad atitinkami kampai ir kraštai sutampa.

Santrauka

Kongruencija reiškia formos ir dydžio sutapimą; leidžiami tik tokie pokyčiai, kurie išlaiko atstumus ir kampus (izometrijos). Jei reikia keisti mastelį, figūros yra panašios, bet ne kongruentinės. Kongruencijos nustatymas galimas praktiškai (iškėlimu ir uždengimu) arba formaliai — per izometrijas, matricinius skaičiavimus ar klasikinius trikampių kriterijus.