Kroatijos nacionalinis pasipriešinimas (kroat. Hrvatski narodni odpor, toliau - Odpor) buvo radikali Ustašės emigrantų organizacija, kurią XX a. viduryje tarptautiniu mastu pripažino ir identifikavo kaip teroristinę. Jos pagrindinis tikslas – nuversti Jugoslavijos valstybės sistemą ir įkurti nepriklausomą Kroatiją, remiantis Ustašės ideologiniais principais, kuriais rėmėsi tokios figūros kaip Ante Paveličius ir Mile Budakas. Organizaciją 1955 m. įkūrė pabėgęs nuo karo teisingumo Vjekoslavas Luburićius, kuris yra žinomas kaip vienas iš Jasenovaco koncentracijos stovyklos aukštesniųjų pareigūnų.

Sukūrimas, ideologija ir ryšiai

Vadovaujamas Vjekoslavo Luburičiaus, Odpor vystė radikalią kroatų nacionalistinę ir antikomunistinę politiką, kuri dažnai nesiskyrė nuo tarpukario ir karo metais veikusių Ustašės doktrinų. Luburičius palaikė ryšius su įvairiomis dešiniosiomis ir fašistinėmis organizacijomis Europoje, ypač su nacių karo veteranų asociacijomis Vokietijoje ir Ispanijoje. Labai glaudūs kontaktai buvo su fašistinės Ispanijos veteranų („Mėlynoji gvardija“) aplinkomis. Organizacija deklaravo, jog jos pagrindinis priešas yra Jugoslavija, o jos formulė – bet kokia kaina sunaikinti Jugoslavijos valstybę, naudodamiesi tiek ideologinėmis, tiek smurtinėmis priemonėmis:

"[Mes] laikome jugoslavizmą ir Jugoslaviją didžiausiu ir vieninteliu blogiu, sukėlusiu esamą nelaimę [...] Todėl kiekvieną tiesioginę ar netiesioginę pagalbą Jugoslavijai laikome kroatų tautos išdavyste [...] Jugoslavija turi būti sunaikinta - ar tai būtų rusų, ar amerikiečių, ar komunistų, ar nekomunistų, ar antikomunistų pagalba, - su kiekvieno, norinčio sunaikinti Jugoslaviją, pagalba: sunaikinta žodžių dialektika, ar dinamitu - bet bet kokia kaina sunaikinta."

Veikla, nusikalstamos operacijos ir tarptautiniai incidentai

Odpor vykdė tiek politinę agitaciją, tiek organizuotus smurtinius veiksmus: reketą, žmogžudysčių ir pasikėsinimų kampanijas, prievartavimą, ginkluotus užgrobimus, sprogdinimus ir kitus teroristinius išpuolius. Organizacija funkcionavo ir kaip emigrantų bendruomenės dalis, ir perėjo į nusikalstamą sritį, užmezgdama kontaktus su organizuotu nusikalstamumu – tarp jų minimi ryšiai su „La Cosa Nostra“, LaikinąjaAirijos respublikonų armija bei įvairiomis kroatų diasporos grupuotėmis, ypač JAV ir Pietų Amerikoje.

Vienas garsiausių Odporo veiksmų – 1976 m. rugsėjo 10 d. įvykdytas Trans World Airlines (TWA) lėktuvo užgrobimas (TWA reisas 355) iš Niujorko į Čikagą. Penki užgrobėjai privertė lainerį pakeisti kursą: skrydis sustojo Niufaundlande, vėliau – Islandijoje ir galiausiai – Paryžiuje. Teroristai Paryžiaus Gare de Lyon stotyje paliko sprogmenį; valdžios institucijų operacijų metu buvo aptikti ir bandyta neutralizuoti bombą, kurios dreikos metu žuvo vienas policininkas, o keli kiti pareigūnai buvo sužeisti. Po to užgrobėjai pasidavė Prancūzijos pareigūnams.

Užgrobimo lyderiai – Zvonko Bušičius ir jo žmona Julienne Bušić – susidūrė su JAV teisingumu: jie 1977 m. gegužę buvo nuteisti iki gyvos galvos pagal federalinius kaltinimus dėl oro piratavimo ir žmogžudystės. Julienne Bušić 1989 m. buvo paleista lygtinai. Zvonko Bušić 2008 m. buvo lygtinai paleistas ir deportuotas į Kroatiją.

Operacijos Jungtinėse Valstijose ir kitur

1980–1982 m. Odpor Jungtinėse Valstijose įvykdė keletą sprogdinimų, kurių metu žmonės nenukentėjo, tačiau buvo padaryta materialinė žala ir sukelta nerimo:

  • Jugoslavijos banko JAV biure (1980 m. kovo 17 d.);
  • Jugoslavijos ambasadoriaus pareigas einančio asmens namuose (1980 m. birželio 3 d.);
  • Manheteno Niujorko valstijos Aukščiausiajame teisme (1981 m. sausio 23 d., vamzdinė bomba), apie kurį grupė iš anksto pranešė;
  • Jugoslavijos oro linijų biure Niujorke (1981 m. liepos 4 d.);
  • kelionių agentūros biure Astorijoje, Niujorke (1982 m. liepos 4 d., vamzdinė bomba).

Be Jungtinių Valstijų, Odpor veikė ir kitose šalyse per savo padalinius ar susijusias grupes. Pavyzdžiui, organizacija turėjo filialą Australijoje (Melburne), kuris palaikė ryšius su bendrine būstine Ispanijoje ir kitais ustašių judėjimo padaliniais užsienyje; šiam filialui vadovavo asmuo, nurodomas kaip Srecko Blaz Rover.

Teisinės priemonės, uždraudimai ir likimas

Dėl teroristinės veiklos Odpor buvo uždrausta kai kuriose valstybėse (pavyzdžiui, Vokietijoje), o daugelyje šalių jos nariai susidūrė su teisminėmis sankcijomis. Po Luburičiaus mirties organizacijos struktūra silpnėjo, tačiau jos radikalūs elementai ir vėlinių veiksmų grupuotės kartais veikė savarankiškai, įsitraukdamos į tarptautinius pagrobimus ir prievartavimus. Organizacijos lyderiai siekė atsiriboti nuo tokių „renegatų“ veiksmų, tačiau kai kurios operacijos (pvz., tarptautinių skrydžių užgrobimai) ir toliau kėlė politinį rezonansą.

Per kelis dešimtmečius Odporas buvo siejamas su keliais kruviniausiais išpuoliais prieš Jugoslavijos pažymėtus asmenis: tarp jų – ambasadoriaus Vladimiro Rolovičiaus nužudymas, kurį įvykdė Miro Barešičius, sprogdinimai Belgrado kino teatruose, veiksmai Kroatijos "Pavasario" laikotarpiu 1971 m. Krajinos regione ir 1972 m. įvykęs JAT 367 reiso lėktuvo sprogdinimas. Tokie veiksmai stipriai prisidėjo prie organizacijos tarptautinės reputacijos kaip teroristinės grupuotės.

Organizacija leido savo leidinį – žurnalą "Drina", kuriuo skleidė ideologinę propagandą ir informavo narius. Po Jugoslavijos žlugimo ir pokyčių Balkanuose, (1991 m.) Odpor palaipsniui prarado savo reikšmę ir 1991 m. buvo panaikintas.

Vertinimas ir istorinė atmintis

Istoriškai Odpor vertinamas kaip viena iš diasporai priklausančių radikalių grupių, kurios per kelis dešimtmečius bandė vykdyti smurtines politines akcijas siekdamos savo tikslų. Jos veikla paliko gilų pėdsaką tiek Kroatijos politinėje istorijoje, tiek emigrantų bendruomenėse, o kai kurie incidentai turėjo ilgalaikių teisinių ir diplomatinių pasekmių.