Ustašai (dar vadinami Ustašomis) buvo Kroatijos rasistinis, teroristinis ir į nacius panašus judėjimas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą užsiėmė teroristine veikla. Globojami fašistinės Italijos ir nacistinės Vokietijos, Ustašė valdė dalį Jugoslavijos, kai Jugoslaviją okupavo Italija ir Vokietija. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Ustašą nugalėjo ir ištrėmė Jugoslavijos partizanai.

Kilmė ir ideologija

Ustašų judėjimą XX a. pabaigoje sukūrė nacionalistinės ir antikomunistinės krypties politikai, vadovaujami Ante Pavelić. Judėjimas formavosi 1920–1930 m., veikė emigracijoje ir naudojo terorą bei politinį smurtą siekdamas sukurti nepriklausomą Kroatijos valstybę. Ideologija buvo griežtai ultranacionalistinė, antisrbiška, antisemitinė ir prieš romus, kartu turėjusi fašistinių bruožų ir autoritarinį pasaulėžiūros pagrindą.

Nepriklausoma Kroatijos Valstybė (NDH) ir karo nusikaltimai

1941 m., po Vokietijos ir Italijos invazijos į Jugoslaviją, Ustašų šalininkai paskelbė Nepriklausomą Kroatijos Valstybę (NDH), kuri faktiškai buvo vokiečių ir italų protektoratas. NDH valdžia įvykdė sistemingas genocido ir etninio valymo operacijas prieš serbų, žydų ir romų gyventojus bei prieš politinius oponentus. Taip buvo įgyvendinamos prievartinės deportacijos, prievartinės konversijos, masiniai nužudymai ir koncentracijos stovyklos.

Vienas žiauriausių simbolių buvo koncentracijos stovyklų sistema, iš jų labiausiai žinoma – Jasenovac, kurio aukų skaičius yra ginčytinas tarp istorikų, tačiau aišku, kad stovyklose žuvo tūkstančiai – dešimtys ar daugiau tūkstančių – žmonių. Nusikaltimai apėmė masines egzekucijas, kankinimus, priverstinius darbų stovyklų režimus bei kitus žmogaus teisių pažeidimus.

Organizacija ir veikimo būdai

Ustašų struktūra apėmė tiek politinę organizaciją, tiek paramilitarinius dalinius ir policines formacijas. Jie rėmėsi mobiliomis milicijomis, parapolitinėmis grupėmis ir represinėmis institucijomis, kurios vykdė tiek valstybinius, tiek savivaldinius smurto veiksmus. Judėjimas taip pat aktyviai naudojosi propoganda, religiniais simboliais ir nacionalistiniu šovinistiniu diskursu, siekdamas legitimuoti savo veiksmus ir mobilizuoti rėmėjus.

Pasibaigimas, pabėgėliai ir teisinė atsakomybė

1945 m. Jugoslavijos partizanams priėmus pergalę, Ustašų režimas žlugo. Dauguma lyderių ir aktyvių narių pabėgo — kai kurie pasitraukė į Vakarus, kiti per slaptas pasislinkimo linijas (taip vadinamas „ratlines“) pateko į Pietų Ameriką ir kitas šalis. Ante Pavelić taip pat pabėgo į užsienį. Pokario Jugoslavijoje daugelis Ustašų buvo sulaikyti, teisiami ir nuteisti už karo nusikaltimus; taip pat vyko plataus masto atstatomosios ir baudžiamosios priemonės prieš bendrininkus.

Paveldas ir atmintis

Ustašų veikla paliko gilias žaizdas regione. Karo nusikaltimai ir genocidinė politika turi ilgalaikes socialines bei politines pasekmes, o atminimo, atsakomybės ir istorinės interpretacijos temos tebėra jautrios Rytų ir Pietų Europoje. Daugelyje šalių Ustašų nusikaltimai yra viešai smerkiami, tiesa apie įvykusius nusikaltimus skatinama per muziejus, memorialus ir istorinius tyrimus, o istorinis dialogas ir atminimo praktikos laikomos svarbiomis prevencijai ir taikai užtikrinti.

Santrauka: Ustašai – tai Kroatijos ultranacionalistinis, rasistinis ir fašistines bruožus turėjęs judėjimas, kuris per Antrąjį pasaulinį karą, kontroliuodamas NDH, vykdė plačias represijas ir genocidinę politiką prieš Serbus, žydus, romus ir kitus politinius priešininkus. Jų veiksmai yra plačiai pripažinti kaip karo nusikaltimai ir žmogžudystės, o jų palikimas tebėra viena iš sudėtingiausių regiono istorijos temų.