Dementia praecox — sąvoka, istorija ir ryšys su šizofrenija

Dementia praecox - tai terminas, kurį 1860 m. pirmą kartą pavartojo Bénédict Augustin Morel, norėdamas apibūdinti paauglio, kuris pasitraukė iš visuomenės ir kuriam pasireiškė panašūs į demenciją simptomai, būklę. Demencija yra psichikos liga, kuria dažniausiai serga seni žmonės.

Emilis Kraepelinas naudojo šį terminą, norėdamas apibūdinti psichikos ligą, vadinamą bipoliniu sutrikimu, ir priešpriešinti ją šiai ligai. Bipoliniu sutrikimu sergantiems žmonėms dažnai būna epizodų, kai jie atrodo normalūs, o demencija sergantiems žmonėms taip nebūna.

Šios teorijos nepavyko įrodyti. 1911 m. Eugenas Bleuleris teigė, kad dementia praecox iš tikrųjų yra šizofrenija. Iki 1925 m. žodis šizofrenija nebuvo plačiai vartojamas.

Istorinis kontekstas ir reikšmė

Terminas „dementia praecox“ istorijoje reiškė bandymą apibūdinti ankstyvą, jaunystėje prasidedančią psichinę būklę, kurią kai kurie gydytojai suvokė kaip nuolatinį nuosmukį ir protinių funkcijų praradimą. Emilis Kraepelinas XIX a. pabaigoje skyrė „dementia praecox“ nuo „manic‑depressive illness“ (šiandien žinomo kaip bipolinis sutrikimas) — Kraepelinas manytų, kad pirmoji liga turi progresuojantį, nuolatinį pobūdį, o pastaroji eina epizodais su remisijomis.

Po to Eugenas Bleuleris 1911 m. pasiūlė terminą „šizofrenija“ ir pakeitė požiūrį — jis teigė, kad ligos esmė nėra paprasta demencija, o išsiskyrimas (angl. splitting) ir sutrikdytos psichikos funkcijos. Bleuleris apibūdino pagrindinius simptomus, vadinamus „keturiomis A“: afektų ploštuma (affective flattening), autizmas (susitelkimas į vidinį pasaulį), alogija/assoсiacijų sutrikimas ir ambivalencija. Jo požiūris prisidėjo prie termino „šizofrenija“ įsitvirtinimo psichiatrijoje.

Kas skiriasi nuo demencijos?

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tradicinė „demencija“ reiškia kognityvinį nuosmukį, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms (pvz., Alzheimerio liga). Dementia praecox istoriniuose aprašymuose nurodė ankstyvą psichozę su elgesio ir mąstymo sutrikimais, o ne tipinę senatvinę demenciją. Šiuolaikinė psichiatrija laiko šizofreniją sudėtingu neurodevelopmentiniu sutrikimu, kuriame gali būti kognityvinių deficitų, bet nebūtinai tęstinės demencijos pobūdžio pablogėjimo, būdingo klasikinei senatvinei demencijai.

Simptomai (trumpai)

• Teigiami simptomai: haliucinacijos, kliedesiai, nuo realybės atsiribojimas.
• Neigiami simptomai: emocinis aptirpimas, iniciatyvos praradimas (avoliacija), kalbos sumažėjimas (alogija).
• Desorganizacija: chaotiškas mąstymas, kalba ar elgesys.
• Kognityviniai sutrikimai: dėmesio, atminties ir vykdomųjų funkcijų problemos.
• Dažniausiai liga prasideda paauglystėje arba jaunystėje, tačiau eiga ir sunkumas gali būti labai įvairūs.

Gydymas ir prognozė

Šiuolaikinis gydymas skirtas simptomų mažinimui ir funkcinio pajėgumo gerinimui. Pagrindiniai gydymo elementai:

• Farmakologija: antipsichotiniai vaistai (senesni ir naujesnės kartos), kurie sumažina teigiamus simptomus ir gali palengvinti kitus sutrikimus.
• Psychosocialinės intervencijos: psichoterapija, šeimos palaikymas, darbo ir socialinės reabilitacijos programos.
• Ankstyva intervencija: ankstyvas įsikišimas siekiant pagerinti ilgalaikę prognozę.

Prognozė labai priklauso nuo individualių veiksnių: ligos formos, laiku pradėto gydymo, socialinio palaikymo ir kitų sveikatos problemų. Dabar daug pacientų gauna reikšmingą pagalbą ir gali gyventi aktyvų gyvenimą, nors kai kuriems gydymas gali būti ilgalaikis.

Terminologijos pokyčiai

Terminas „dementia praecox“ dabar laikomas istoriniu ir klinikinėje praktikoje nebenaudojamas. Jis buvo pakeistas ir įtrauktas į platesnį diagnostinį lauką — šizofreniją ir kitas susijusias psichozes. Oficialiuose klasifikatoriuose (pvz., DSM, ICD) vartojama „šizofrenija“ ir kiti specifiniai diagnostiniai terminai, o istoriniai pavadinimai minimi kaip dalis psichiatrijos raidos.

Ką verta prisiminti

„Dementia praecox“ yra istorinė sąvoka, kuri iliustruoja, kaip keitėsi supratimas apie ankstyvas sunkias psichines ligas. Šiandien daug dėmesio skiriama ankstyvai diagnostikai, personalizuotam gydymui ir socialinei reabilitacijai, kad žmonės, sergantys šizofrenijos spektro sutrikimais, galėtų maksimaliai integruotis į visuomenę ir palaikyti gyvenimo kokybę.

Klausimai ir atsakymai

K: Kada ir kas pirmą kartą pavartojo terminą "Dementia praecox"?

K: Kokia paauglio būklė paskatino Morelį pavartoti terminą "Dementia praecox"?

K: Kokia psichikos liga dažniausiai serga seni žmonės?

K: Kokiai psichikos ligai Emilis Kraepelinas priešpriešino "Dementia praecox"?

K: Ar žmonėms, sergantiems bipoliniu sutrikimu, pasitaiko normalumo epizodų?

Klausimas: Ar žmonėms, sergantiems "Dementia praecox", būna epizodų, kai jie atrodo normalūs?

Klausimas: Kokį terminą "Dementia praecox" apibūdinti pavartojo Eugenas Bleuleris?

Paieška pagal raidę