Dykumos skėriai
Dykumų skėriai (Schistocerca gregaria) - skėrių rūšis. Dykumų skėrių maras kelia grėsmę žemės ūkio produkcijai Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje. Tai vyksta jau daugelį šimtmečių. Šis įkyrus vabzdys gali turėti įtakos dešimtadalio pasaulio žmonių pragyvenimui. Naikinantys skėrių rojai susiformuoja ne kasmet, o tik tada, kai jiems susidaro tinkamos sąlygos.
Dykumų skėriai yra potencialiai pavojingiausi skėrių kenkėjai, nes jų būriai gali greitai skristi didelius atstumus. Per metus susidaro nuo dviejų iki penkių kartų. Paskutinis didelis dykumų skėrių antplūdis 2004-2005 m. sukėlė derliaus nuostolius Vakarų Afrikoje ir sumažino maisto atsargas regione. Vien dykumų skėriai nesukelia bado, tačiau jie yra vienas iš veiksnių, skatinančių badą.
Plėtra
Vabzdys nėra visiškai metamorfizuotas. Jo lervos vystosi etapais, vadinamais instarais. Kai lervos priartėja prie suaugėlio, jos vadinamos "nimfomis" arba "vikšrais". Yra dvi bičių rūšys: vienišos ir gregarinės.
Vienišumo fazėje bunkeriai nesusiburia į grupes, o juda savarankiškai. Vėlesnių stadijų jų spalva būna žalsva arba rusva, kad atitiktų žolės spalvą.
Bendravimo fazėje bičių šeimininkai susiburia į būrius, o vėlesnėse stadijose įgauna ryškią spalvą su juodomis žymėmis geltoname fone. Nesubrendę paukščiai yra rausvi, o subrendę suaugėliai - ryškiai geltoni ir dieną skraido tankiais būriais.
Pavieniai vabzdžiai virsta plėšriu skėrių būriu paprastai po sausros, kai pagaliau iškrinta lietus ir dykumos skėrių veisimosi vietose pražysta augmenija. Populiacija sparčiai didėja, o konkurencija dėl maisto didėja.
Kai bunkeriai susiglaudžia, dėl glaudaus fizinio kontakto vabzdžių užpakalinės kojos atsitrenkia viena į kitą. Šis dirgiklis sukelia medžiagų apykaitos pokyčių kaskadą, dėl kurios vabzdžiai pereina iš vienišiaus į grobuoniškumo fazę. Kai vapsvaėdžiai tampa bendruomeniški, jų spalva pasikeičia iš daugiausia žalios į geltoną ir juodą, o suaugėlių spalva iš rudos tampa rožine (nesubrendę) arba geltona (subrendę). Jų kūnai tampa trumpesni, jie išskiria feromoną, dėl kurio traukia vieni kitus. Dėl to susidaro būriai.
Pavienės (viršuje) ir gausios (apačioje) dykumų skėrių nimfos
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra dykumos skėriai?
A: Dykumų skėriai yra skėrių rūšis.
K: Kokią grėsmę kelia dykumų skėriai?
A: Dykumų skėrių epidemijos kelia grėsmę žemės ūkio produkcijai Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje, o dešimtadalio pasaulio žmonių pragyvenimo šaltinis gali nukentėti nuo šio įkyraus vabzdžio.
K: Kada susidaro naikinantys skėrių būriai?
A: Naikinamieji skėrių rojai susidaro ne kiekvienais metais, o tik tada, kai susidaro jiems tinkamos sąlygos.
K: Kodėl dykumų skėriai yra potencialiai pavojingiausi iš visų skėrių kenkėjų?
A: Dykumų skėriai yra potencialiai pavojingiausi iš visų skėrių kenkėjų, nes jų būriai gali sparčiai skristi dideliais atstumais.
K: Kiek kartų dykumų skėriai išsivysto per metus?
A.: Per metus dykumų skėriai susilaukia nuo dviejų iki penkių kartų.
K: Koks buvo paskutinio didelio dykumų skėrių antplūdžio 2004-2005 m. poveikis?
A: Paskutinis didelis dykumų skėrių antplūdis 2004-2005 m. sukėlė derliaus nuostolius Vakarų Afrikoje ir sumažino maisto atsargas regione.
Klausimas: Ar dykumų skėriai vieninteliai sukelia badą?
Atsakymas: Ne, vien dykumų skėriai nesukelia bado, tačiau jie yra vienas iš veiksnių.
