Dykumų skėriai (Schistocerca gregaria): apibrėžimas ir grėsmė žemės ūkiui
Sužinokite, kaip Dykumų skėriai (Schistocerca gregaria) kelia grėsmę žemės ūkiui, pavojaus priežastys, prognozės ir kovos priemonės siekiant apsaugoti derlių.
Dykumų skėriai (Schistocerca gregaria) yra skėrių rūšis. Dykumų skėrių maras kelia grėsmę žemės ūkio produkcijai Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje. Tai vyksta jau daugelį šimtmečių. Šis įkyrus vabzdys gali turėti įtakos dešimtadalio pasaulio žmonių pragyvenimui. Naikinantys skėrių rojai susiformuoja ne kasmet, o tik tada, kai jiems susidaro tinkamos sąlygos.
Dykumų skėriai yra potencialiai pavojingiausi skėrių kenkėjai, nes jų būriai gali greitai skristi didelius atstumus. Per metus susidaro nuo dviejų iki penkių kartų. Paskutinis didelis dykumų skėrių antplūdis 2004–2005 m. sukėlė derliaus nuostolius Vakarų Afrikoje ir sumažino maisto atsargas regione. Vien dykumų skėriai nesukelia bado, tačiau jie yra vienas iš veiksnių, skatinančių badą.
Trumpas aprašymas
Dykumų skėriai gali gyventi dviem fazėmis: vienišią (solitary) ir masinę (gregarious). Vienišos fazės vabzdžiai gyvena atskirai, o esant palankioms sąlygoms (gausiam maistui ir drėgmei) jų elgsena ir fizinė išvaizda keičiasi — jie suyra į masinius, judrius būrius, kurie gali apimti milijonus individų. Suaugęs skėrius dažniausiai yra 6–8 cm ilgio, rudos arba gelsvos spalvos, tačiau spalva ir raštai priklauso nuo fazės ir amžiaus.
Gyvenimo ciklas ir rojų susidarymo sąlygos
Gyvenimo ciklas apima kiaušinius, nimfas (larvų stadijas) ir suaugėlius. Kiaušiniai dedami į dirvą, kur išsiritusios nimfos vystosi per kelias inkubacijos fazes. Intensyvūs lietūs ir augalijos augimas sukuria geras sąlygas daugintis. Kai populiacija sustiprėja ir vabzdžiai susitelkia tankiai, vyksta elgsenos pokyčiai — jie susiburia į mases, kurias vėjas gali nunešti šimtus ar tūkstančius kilometrų.
Poveikis žemės ūkiui ir maisto saugumui
- Rojai užgroba dideles teritorijas ir greitai sunaikina pasėlius: javai, daržovės, vaisiai, pašarai.
- Praradimai gali būti tiek tiesioginiai (sunaikintas derlius), tiek netiesioginiai (sumenkusi ekonominė veikla, augančios maisto kainos).
- Net po vienkartinio didelio antplūdžio regionai gali susidurti su ilgalaikėmis maisto tiekimo problemomis, ypač jei keli faktoriai — konfliktai, sausra ir ekonominė priklausomybė nuo žemės ūkio — veikia kartu.
Valdymas ir prevencija
Efektyvus kovos su dykumų skėriais valdymas remiasi keliomis priemonėmis:
- Stebėsena ir ankstyvas įspėjimas: reguliarios apžvalgos, palydovinės nuotraukos ir vietos pranešimai leidžia laiku nustatyti populiacijos augimą.
- Cheminės priemonės: insekticidų purškimas oro ir žemės priemonėmis greitai sumažina populiacijas, tačiau kelia aplinkos ir sveikatos riziką.
- Biologinės priemonės: mykotoksinai ir biologiniai insekticidai (pvz., Metarhizium pagrindu) gali būti saugesni aplinkai pasirinkimai, nors jų veikimas kartais lėtesnis.
- Integruotas valdymas: kombinuojant stebėseną, taiklius purškimus, vietos bendruomenių įtraukimą ir aplinkosaugines priemones pasiekiami geresni ilgalaikiai rezultatai.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Skėrių antplūdžiai dažnai kerta sienas, todėl valstybių ir tarptautinių organizacijų koordinacija yra būtina. Tarptautinės institucijos teikia duomenis, finansinę ir techninę pagalbą stebėsenai bei kontrolei. Prevencinės priemonės, greita reakcija ir informacijos mainai tarp šalių mažina didelių antplūdžių riziką.
Praktiniai patarimai ūkininkams ir vietos valdžiai
- Sekite oficialius įspėjimus ir bendruomenės pranešimus apie skėrių veiklą.
- Ruoškite atsargų planus: sėklos, pašarai ir finansinės rezervos gali padėti atlaikyti sezono nuostolius.
- Ribokite neapgalvotą insekticidų naudojimą: pasitarkite su specialistais dėl saugių ir efektyvių sprendimų.
- Skatinkite vietos bendruomenių stebėjimo tinklus — greitas pranešimas apie jaunas nimfų gyvavimo zonas leidžia imtis ankstyvų priemonių.
Ateities iššūkiai
Klimato kaita, intensyvūs krituliai ir žmogaus veikla (pvz., žemės naudojimo pokyčiai) gali padidinti tinkamų sąlygų susiformavimą ir dažnį. Todėl svarbu diegti tvarias, ilgalaikes stebėsenos ir valdymo sistemas, derinant vietos žinias su mokslinėmis priemonėmis, kad būtų sumažintas dykumų skėrių poveikis maisto saugumui ir žemės ūkiui.
Plėtra
Vabzdys nėra visiškai metamorfizuotas. Jo lervos vystosi etapais, vadinamais instarais. Kai lervos priartėja prie suaugėlio, jos vadinamos "nimfomis" arba "vikšrais". Yra dvi bičių rūšys: vienišos ir gregarinės.
Vienišumo fazėje bunkeriai nesusiburia į grupes, o juda savarankiškai. Vėlesnių stadijų jų spalva būna žalsva arba rusva, kad atitiktų žolės spalvą.
Bendravimo fazėje bičių šeimininkai susiburia į būrius, o vėlesnėse stadijose įgauna ryškią spalvą su juodomis žymėmis geltoname fone. Nesubrendę paukščiai yra rausvi, o subrendę suaugėliai - ryškiai geltoni ir dieną skraido tankiais būriais.
Pavieniai vabzdžiai virsta plėšriu skėrių būriu paprastai po sausros, kai pagaliau iškrinta lietus ir dykumos skėrių veisimosi vietose pražysta augmenija. Populiacija sparčiai didėja, o konkurencija dėl maisto didėja.
Kai bunkeriai susiglaudžia, dėl glaudaus fizinio kontakto vabzdžių užpakalinės kojos atsitrenkia viena į kitą. Šis dirgiklis sukelia medžiagų apykaitos pokyčių kaskadą, dėl kurios vabzdžiai pereina iš vienišiaus į grobuoniškumo fazę. Kai vapsvaėdžiai tampa bendruomeniški, jų spalva pasikeičia iš daugiausia žalios į geltoną ir juodą, o suaugėlių spalva iš rudos tampa rožine (nesubrendę) arba geltona (subrendę). Jų kūnai tampa trumpesni, jie išskiria feromoną, dėl kurio traukia vieni kitus. Dėl to susidaro būriai.

Pavienės (viršuje) ir gausios (apačioje) dykumų skėrių nimfos
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra dykumos skėriai?
A: Dykumų skėriai yra skėrių rūšis.
K: Kokią grėsmę kelia dykumų skėriai?
A: Dykumų skėrių epidemijos kelia grėsmę žemės ūkio produkcijai Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje, o dešimtadalio pasaulio žmonių pragyvenimo šaltinis gali nukentėti nuo šio įkyraus vabzdžio.
K: Kada susidaro naikinantys skėrių būriai?
A: Naikinamieji skėrių rojai susidaro ne kiekvienais metais, o tik tada, kai susidaro jiems tinkamos sąlygos.
K: Kodėl dykumų skėriai yra potencialiai pavojingiausi iš visų skėrių kenkėjų?
A: Dykumų skėriai yra potencialiai pavojingiausi iš visų skėrių kenkėjų, nes jų būriai gali sparčiai skristi dideliais atstumais.
K: Kiek kartų dykumų skėriai išsivysto per metus?
A.: Per metus dykumų skėriai susilaukia nuo dviejų iki penkių kartų.
K: Koks buvo paskutinio didelio dykumų skėrių antplūdžio 2004-2005 m. poveikis?
A: Paskutinis didelis dykumų skėrių antplūdis 2004-2005 m. sukėlė derliaus nuostolius Vakarų Afrikoje ir sumažino maisto atsargas regione.
Klausimas: Ar dykumų skėriai vieninteliai sukelia badą?
Atsakymas: Ne, vien dykumų skėriai nesukelia bado, tačiau jie yra vienas iš veiksnių.
Ieškoti