Vokiečių reichspartija (DRP) (Vokietijos reicho partija, Vokietijos imperijos partija) buvo nacionalistinė, dešiniosios pakraipos politinė jėga Vakarų Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo. Partija formavosi kaip skirtingų dešiniosios krypties konservatyvių ir nacionalistinių grupių susijungimas, tarp jų buvo Vokiečių dešiniosios partijos ir senesnės Heseno nacionaldemokratų partijos (NDP) elementai. DRP veiklos laikotarpis apima XX a. vidurį; ši apžvalga apima svarbiausius posūkius nuo pokario reorganizacijos iki partijos išformavimo 1964 m.
Kilimas ir steigėjai
Partijos branduolį sudarė įvairūs dešiniosios krypties politikai ir vietos aktyvistai. Tarp žinomų DRP steigėjų minimi: Aleksandras Andrė, Oskaras Lutzas, Hansas Berndas von Grünbergas, Vilhelmas Meinbergas, Otto Heßas, Hansas Schikora, Heinrichas Kunstmannas ir Adolfas von Thaddenas. Šie asmenys bei jų bendražygiai siekė suformuluoti alternatyvą Vokietijos politiniam centrui, pabrėždami nacionalines tradicijas ir konservatyvią tvarką.
Ideologija ir skyrybos
DRP iš pradžių stengėsi užimti konservatyvią, tautinę poziciją, atsiribodama nuo aiškaus neonacizmo. 1949 m. iš partijos atskilo labiau atviros nacistinės pakraipos aktyvistai, įkūrę Sozialistinę reichspartiją (Sozialistische Reichspartei, SRP). Skyryba įvyko todėl, kad DRP vadovybė nenorėjo, jog partija būtų tiesiogiai siejama su Adolfu Hitleriu ir nacistine praeitimi; vietoj to ji pabrėžė idealizuojamą Antrosios Vokietijos imperijos (1870–1919 m.) paveldą.
Tačiau pokyčiai politinėje aplinkoje ir SRP uždraudimas 1952 m. prisidėjo prie DRP ideologinio poslinkio. Po to, kai Vokietijos federalinis konstitucinis teismas uždraudė Sozialistische Reichspartei, daugelis uždraustos organizacijos narių vėl įsiliejo į Imperijos partiją, ir DRP po 1952 m. ėmė linkti labiau į nacionalsocialistinę pusę nei prieš tai.
Veikla, rinkimai ir viešoji reakcija
Šeštajame dešimtmetyje DRP niekada nesukūrė plataus federalinio palaikymo – partija daugiausia veikė regioniniu mastu ir kartais pasiekdavo vietinių parlamentuose (žemės lygmeniu) tam tikrų rezultatų. Po 1959 m. kai kuriuose valstijų rinkimuose ji trumpam įgijo daugiau matomumo ir atrodė populiaresnė, tačiau ši sėkmė nebuvo tvariai išlaikyta. Viešoje erdvėje partija buvo dažnai kritikuojama ir stebima dėl ryšių su uždrausta SRP ir dėl radikalesnių narių, kurių nacionalistinė retorika kelia susirūpinimą dėl neonacistinių tendencijų.
Uždarymas ir paveldas
Galutinį posūkį įvyko 1964 m., kai partija surengė paskutinę konferenciją ir buvo išformuota. Po to DRP veiklą perėmė nauji ar pertvarkyti dešiniosios pakraipos dariniai — greitai po DRP žlugimo kilo ir įsitvirtino kita organizacija, žinoma kaip Nacionaldemokratų partija Vokietijoje (Nationaldemokratische Partei Deutschlands), kuri tapo reikšmingesne dešinės kraštutinės srovės politine jėga vėlesniais metais.
Trumpai tariant, Vokiečių reichspartija buvo viena iš kelių posakinių politinių organizacijų, bandžiusių po karo užimti tautinį konservatyvų lauką Vokietijoje. Jos istorija atspindi pokario Vokietijos bandymus atskirti tradicinį nacionalizmą nuo atviresnių nacistinėms idėjoms priklausančių judėjimų, tačiau taip pat rodo, kaip uždraustos ar marginalizuotos jėgos kartais integravosi į kitas partijas ir toliau veikia politinėje scenoje.