Dikynodontai: išnykę terapsidai su dviem iltimis — apžvalga
Dikynodontai — išsamioje apžvalgoje: tankūs žolėdžiai su dviem iltimis, fosilijų atradimai (triosas–kreida), evoliucija ir unikalios gyvenimo ypatybės.
Dicynodontia yra išnykusių gyvūnų, vadinamų terapsidais, pogrupis. Šie gyvūnai — vadinamieji dikynodontai — buvo daugiausia žolėdžiai, dažnai apibūdinami kaip gyvūnai su dviem išsiplėtusiais iltimis; lotyniškas pavadinimas reiškia „du šunų dantys“. Dikynodontai buvo vieni sėkmingiausių ir įvairiausių nežinduolių terapsidų — aptikta daugybė jų fosilijų ir žinoma daugiau kaip 70 genčių (rūšių sankaupos), o jų morfologija ir ekologija labai įvairavo per Permo ir Triaso periodus.
Išvaizda ir prisitaikymai
Visi dikynodontai turėjo tam tikrą bendrą kūno planą, tačiau dydis svyravo nuo mažų iki labai stambių formų. Dauguma turėjo:
- trumpą, plačią kaukolę su išvystyta ragine snapo struktūra, primenančia paukšties snapą — tai padėdavo nuplėšti augaliją bei ją sutraiškyti;
- tik vieną porą iltinių dantų (tusks), išsikišančių viršutinėje žandikaulio dalyje; kitų dantų dažnai nebuvo ar jie buvo sumažėję;
- masyvų, „barelio“ formos kūną ir tvirtas, stambiomis sąnarių konstrukcijomis aprūpintas galūnes — dėl to jie dažnai vaizduojami kaip „maži tankai“;
- stiprius žandikaulio raumenis ir specializuotą žandikaulio mechaniką augalų kramtymui.
Elgsena ir ekologija
Dikynodontai tikriausiai nebuvo greiti gyvūnai, tačiau jų kūno sandara rodė didelį ištvermės ir jėgos potencialą. Daugelio rūšių kaulinių radinių išsidėstymas bei griaučių morfologija leidžia manyti, kad kai kurios rūšys gyveno socialinėmis grupėmis ar bent jau bendruomenėmis — panašiai kaip daug šiuolaikinių didžiųjų žolėdžių. Kai kurios rūšys (pvz., plačiai žinomas Lystrosaurus) buvo itin gausios tam tikruose stratigrafiniuose sluoksniuose, kas rodo jų ekologinę sėkmę, ypač po Permo–Triaso masinio išnykimo.
Geografinis pasiskirstymas ir fosilijų radiniai
Dikynodontų fosilijos randamos daugelyje žemynų — Pietų Afrikoje, Rusijoje, Kinijoje, Indijoje, Antarktidoje, Europoje ir Australijoje. Pavyzdžiui, Lenkijoje aptiktos fosilijos rodo, kad dikynodontai išgyveno bent iki maždaug prieš 200 mln. metų (viršutinio triaso periodo). Australijoje (Kvinslende) aptikti šeši fosilinių kaukolės kaulų fragmentai gali rodyti, kad dikynodontai regione, vadinamame pietine Gondvana, išgyveno kur kas ilgiau — maždaug iki 150 mln. metų (kreidos periodo). Tačiau pastarieji atradimai yra diskutuotini ir jų interpretacija nėra galutinai patvirtinta — dalis mokslininkų mano, kad kai kurie fragmentai gali priklausyti kitoms grupėms arba būti klaidingai interpretuoti.
Taksonomija ir evoliucija
Dikynodontai priklauso daug platesnei anomodontų grupės šeimai, kuri yra terapsidų dalis. Svarbu pabrėžti, kad dikynodontai buvo terapsidų grupė, bet jie nėra tiesioginiai žinduolių protėviai. Žinduolių linija kilo iš kitos terapsidų grupės — cynodontų. Tai reiškia, kad nors dikynodontai ir cynodontai priklausė tam pačiam plačiam terapsidų būriui, jų evoliucinės kryptys skyrėsi.
Išnykimas ir moksliniai klausimai
Dikynodontai klestėjo per Permą ir Triasą, tačiau jų įvairovė po Triaso smarkiai sumažėjo. Tradiciškai manoma, kad dauguma dikynodontų išnyko iki cretaceous laikotarpio pabaigos arba anksčiau, tačiau, kaip minėta, yra ir ginčytinų duomenų apie galimą išlikimą ilgesnį laiką tam tikrose izoliuotose Gondvanos vietovėse. Šios diskusijos rodo, kad dikynodontų paskutinės evoliucinės istorijos detalės vis dar tiria ir gali būti peržiūrimos, kai randama naujų, geriau išsaugotų pavyzdžių.
Reikšmė paleontologijoje
Dikynodontai yra svarbūs paleontologijai, nes jų gausūs radiniai padeda rekonstruoti senąsias ekosistemas, augalų–žinduolių santykius ir po Permo išnykimo įvykių pasekmes. Jų morfologinė įvairovė ir platus geografinis paplitimas daro juos viena geriausiai ištirtų nežinduolių terapsidų grupių, o tolesni tyrimai gali atskleisti naujų duomenų apie jų biologiją ir paskutinį išlikimą geologiniame laike.
Dinodontozauras - viena iš nedaugelio dikinodontų genčių, išgyvenusių permo ir triaso išnykimo laikotarpį. Jis buvo 8 pėdų (2,4 m) ilgio, vienas didžiausių to meto žolėdžių.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra dicynodontia?
A: Dicynodontia yra išnykusių gyvūnų, vadinamų terapsidais, pogrupis.
K: Kuo maitinosi dicynodontia?
A: Dicynodontia buvo žolėdžiai, t. y. maitinosi augalais.
K: Ką reiškia terminas "dicynodontas"?
A: Terminas "dicynodontas" reiškia "dviejų šunų dantis", turint omenyje du iltis, kurias turėjo visi dicynodontai.
K: Kiek sėkmingi ir įvairūs buvo dicynodontai?
A: Dikynodontai buvo sėkmingiausi ir įvairiausi iš neporakanopių terapsidų - žinoma daugiau kaip 70 genčių.
K: Kokia buvo Dicynodontia kūno forma?
A: Dicynodontia kūno forma buvo panaši į kai kurių rūšių šiuolaikinių žinduolių, tokių kaip kiaulės ir raganosiai, kūno formas.
K: Iki kada gyveno Dicynodontia?
A: Lenkijoje aptiktos fosilijos rodo, kad Dicynodontia gyveno maždaug prieš 200 mln. metų, viršutinio triaso laikotarpiu. Tačiau Australijoje rasti šeši fosilinių kaukolės kaulų fragmentai rodo, kad kai kurie Dicynodontia galėjo išgyventi maždaug iki 150 mln. metų kreidos laikotarpiu regione, vadinamame pietine Gondvana.
Klausimas: Ar Dicynodontia buvo žinduolių protėviai?
Atsakymas: Ne, Dicynodontia buvo terapsidų pogrupis, bet nebuvo žinduolių protėviai. Į žinduolius išsivystė cynodontai.
Ieškoti