Atskiroji nuomonė
Atskiroji nuomonė (arba disentas) - tai nuomonė teisinėje byloje. Ją rašo vienas ar keli teisėjai, išreikšdami nesutikimą su daugumos teismo nuomone. Kai kuriais atvejais jie tiesiog pareiškia nesutinkantys su daugumos nuomone. Kitais atvejais jos gali būti naudojamos siekiant pamokyti, išprovokuoti ar kitaip bandyti įtikinti kitus teisėjus mažumos išreikšta nuomone.
Kai nebūtinai kalbama apie teisinį sprendimą, jis taip pat gali būti vadinamas mažumos ataskaita.
Atskirosios nuomonės paprastai rašomos tuo pačiu metu kaip ir daugumos nuomonė ir visos sutampančiosnuomonės. Jos taip pat pristatomos ir skelbiamos tuo pačiu metu. Atskiroji nuomonė nesukuria privalomo precedento ir netampa teismų praktikos dalimi. Tačiau kartais jos gali būti cituojamos kaip įtikinamasis autoritetas vėlesnėse bylose įrodinėjant, kad teismo sprendimas turėtų būti apribotas arba panaikintas. Kai kuriais atvejais ankstesniu atskiruoju skundu pasinaudojama siekiant paskatinti teisės aktų pakeitimus. Vėliau išnagrinėjus bylą gali būti priimta daugumos nuomonė, kurioje patvirtinama tam tikra teisės norma, už kurią anksčiau buvo pasisakyta disente. Kaip ir sutampančių nuomonių atveju, nuomonių skirtumai tarp atskirųjų nuomonių ir daugumos nuomonių dažnai gali išryškinti tikslią daugumos nuomonės nuostatą. Vyriausiasis teisėjas Charlesas Evansas Hughesas 1936 m. pareiškė: "Disentas paskutinės instancijos teisme yra apeliacija".
Nesutinkantis asmuo gali nesutikti su dauguma dėl įvairių priežasčių: kitaip aiškinti esamą teismų praktiką, taikyti skirtingus principus arba kitaip interpretuoti faktus.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra nesutampanti nuomonė?
A: Atskiroji nuomonė - tai vieno ar kelių teisėjų parašyta nuomonė teisinėje byloje, kuria išreiškiamas nesutikimas su daugumos teismo nuomone.
K: Kaip atskiroji nuomonė veikia teismų praktiką?
A: Atskiroji nuomonė nesukuria privalomo precedento ir netampa teismų praktikos dalimi. Tačiau kartais ji gali būti cituojama kaip įtikinamas autoritetas vėlesnėse bylose įrodinėjant, kad teismo sprendimas turėtų būti apribotas arba panaikintas.
K.: Kada pateikiamos ir paskelbiamos atskirosios nuomonės?
A: Paprastai nesutinkančios nuomonės rašomos tuo pačiu metu kaip ir daugumos nuomonė ir visos sutampančios nuomonės, jos taip pat pristatomos ir skelbiamos tuo pačiu metu.
K: Ką apie atskirąsias nuomones yra pasakęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Charlesas Evansas Hughesas?
A: Vyriausiasis teisėjas Charlesas Evansas Hughesas 1936 m. pareiškė, kad "nesutikimas paskutinės instancijos teisme yra apeliacija".
K: Dėl kokių priežasčių gali skirtis disentai ir daugumos nuomonės?
A: Skirtumai tarp disentų ir daugumos nuomonių dažnai gali išryškinti tikslią daugumos nuomonės nuostatą, ir šie skirtumai gali atsirasti dėl skirtingo esamos teismų praktikos aiškinimo, skirtingų taikomų principų arba skirtingo faktų interpretavimo.
K: Ar ankstesni nesutikimai gali paskatinti įstatymų pakeitimus?
Atsakymas: Taip, kai kuriais atvejais ankstesniu nesutikimu galima pasinaudoti siekiant paskatinti įstatymų pakeitimus; pavyzdžiui, vėlesnėse bylose dauguma gali priimti tam tikrą teisės normą, už kurią anksčiau buvo pasisakyta nesutikime.
