Pakistanas — administracinės sritys, provincijos ir regionai
Pakistanas: išsamus administracinių sričių, provincijų ir regionų gidas — Islamabadas, Beludžistanas, Pandžabas, Sindas, Gilgitas‑Baltistanas ir kt.
FATA
Beludžistanas
Pandžabas
Chaiber Pachtunchva
IRT
Afganistanas
Iranas
Kinija
Indija
Arabijos jūra
Turinys
· 1 Islamabado sostinės teritorija
· 2 Beludžistanas
· 3 Chaiber Pachtunchva
· 4 Pendžakas
· 5 Sindas
· 6 Federaliniu lygmeniu administruojamos genčių teritorijos
· 7 Azad Džamu ir Kašmyras
· 8 Gilgitas-Baltistanas
· 9 Nuorodos
Islamabado sostinės teritorija
Islamabado sostinės teritorija (angl. Islamabad Capital Territory, dažnai sutrumpinama IST arba ICT) apima šalies sostinę Islamabadą ir aplinkines teritorijas. Tai federalinė teritorija, kurią administruoja Pakistano vyriausybė ir kurioje įsikūrusi dauguma šalies centrinės valdžios institucijų.
- Pagrindinis centras: Islamabadas — planuotas miestas, pastatytas 1960–1970 m., gerai išvystyta administracinė infrastruktūra.
- Administracija: teritorija turi specialų administracinį režimą, nepriklausant nuo provincijų; vietos valdymą derina federalinės institucijos.
- Gyventojai ir ekonomika: didesnė dalis gyventojų dirba viešajame sektoriuje, paslaugų srityje ir įstaigose. Miestas pasižymi aukštesniu gyvenimo lygiu nei dauguma kitų pakistaniečių miestų.
Beludžistanas
Beludžistanas (Beludžistanas) yra didžiausia pagal plotą, bet mažiausiai apgyvendinta Pakistano provincija. Jis ribojasi su Iranu ir Afganistanu bei turi ilgą sieną su kitomis Pakistano provincijomis.
- Administracinis centras: Quetta.
- Geografija: dominuoja kalnuotos ir dykumos teritorijos; provincijoje gausu mineralinių išteklių — nafta, gamtinės dujos, įvairūs metalai.
- Ekonomika ir iššūkiai: išteklių gausa susiduria su infrastruktūros trūkumais, mažesne urbanizacija ir žemesniu gyvenimo lygiu. Rajonai yra retai apgyvendinti, yra didelė vietinių bendruomenių įvairovė.
Chaiber Pachtunchva
Chaiber Pachtunchva (angl. Khyber Pakhtunkhwa) — kalnuota provincija vakarų Pakistane, kuri ribojasi su Afganistanu. Tai regionas su stipria pachto kultūra ir istorija.
- Administracinis centras: Peshawar.
- Topografija: kalnų grandinės, slėniai ir upių slėniai; turtingas gamtinis peizažas.
- Reforma FATA klausimu: anksčiau prie provincijos daugiausia prijungtos Federalinės administruojamos genčių teritorijos (FATA) 2018 m. buvo integruotos į Chaiber Pachtunchvą, pakeičiant jų teisinę ir administracinę padėtį.
Pandžabas
Pandžabas (Pandžabas) yra tankiausiai apgyvendinta Pakistano provincija ir šalies ekonominis centras. Ji garsėja derlingomis lygumomis ir intensyvia žemdirbyste.
- Administracinis centras: Lahore — istorinis ir kultūrinis centras.
- Ekonomika: dominuoja žemės ūkis (kviečiai, ryžiai, cukranendrės), taip pat gamyba ir pramonė.
- Gyventojai: daugiausia pandžabų kalbą vartojančios bendruomenės; Pandžabas yra svarbus politinis ir demografinis šalies regionas.
Sindas
Sindas (Sindas) yra pietrytinis Pakistano regionas, kuriame yra svarbus ekonominis centras — Karachi, taip pat išvystyta žemdirbystė ir pramonė.
- Administracinis centras: Karachi (ekonominė sostinė, didžiausias miestas Pakistane).
- Geografija ir pramonė: prie Arabijos jūros esantys uostai, pramonės kompleksai, paslaugų sektorius ir prekyba.
- Kultūra: Sindas turi savo etninę ir kalbinę įvairovę; sindhi kalba ir kultūra yra regiono pamatas.
Federaliniu lygmeniu administruojamos genčių teritorijos (FATA)
Federacinės administruojamos genčių teritorijos (FATA) istoriškai buvo specialus administracinis rajonas šiaurės vakaruose prie Afganistano sienos. 2018 m. FATA buvo administracine reforma integruota į Chaiber Pachtunchvos provinciją, todėl tradicinis FATA režimas baigėsi.
Integracija siekė suteikti šiems rajonams pilnesnę teisinę ir politinę prieigą prie provincinės valdžios, gerinti infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas.
Azad Džamu ir Kašmyras
Azad Džamu ir Kašmyras (AJK) yra veikiančiai Pakistano administruojama, bet tarptautiniu mastu ginčijama teritorija. AJK turi savo vyriausybę ir konstitucinę struktūrą, tačiau Pakistano federalinė vyriausybė turi esminį įtakos laipsnį.
- Administracinis centras: Muzaffarabad.
- Teisinė-poliitinė padėtis: AJK nėra pilnai laikoma pakistano provincija; regionas yra susijęs su platesniu Kašmyro ginču tarp Indijos ir Pakistano.
- Gamtos ypatybės: kalnai, upių slėniai ir turizmui patrauklios vietos.
Gilgitas-Baltistanas
Gilgitas-Baltistanas (GB) — šiaurinė, kalnuota Pakistano administruojama teritorija, kurioje yra aukščiausi pasaulio kalnai, įskaitant K2. GB turi tam tikrą autonomiją ir savo administracijos formas.
- Administracinis centras: Gilgit.
- Geografija: aukštikalnės, ledynai ir ekstremalus klimatas; svarbus regionas alpinistams ir turizmui.
- Politinis statusas: panašiai kaip Azad Kašmyras, GB turi specialų administracinį režimą ir yra ginčo objektas tarp Indijos ir Pakistano.
Administracinė struktūra ir bendros nuostatos
Pakistano administracinė sistema yra daugiasluoksnė: provincijos ir federalinės teritorijos yra skirstomos į divizijas, rajonus (districts), tehsil arba talukas (tarpinis administracinis vienetas) ir žemiausiame lygyje — mazgelius/union councils. Savivaldos lygis ir institucijos gali skirtis tarp provincijų ir specialių teritorijų.
- Valstybinės kalbos: Urdu išlaiko nacionalinio ryšio vaidmenį; anglas aktyviai naudojamas teisinėje ir administracinėje veikloje. Provincijose plačiai vartojamos vietinės kalbos: pandžabi, paštunų (pashto), sindhi, balochi ir kt.
- Teritoriniai ginčai: Azad Džamu ir Kašmyras bei Gilgitas-Baltistanas yra tarptautinių ginčų dalis; šių regionų statusas yra jautrus politiniu požiūriu.
- Reformos: per pastaruosius dešimtmečius vyko kelios reikšmingos administracinės reformos (pvz., FATA integracija), kurių tikslas — didesnė teisinė ir politinė įtrauktis bei geresnė viešųjų paslaugų prieiga.
Nuorodos
Šiame straipsnyje pateikta apžvalga yra bendro pobūdžio. Daugiau detalių apie kiekvieną provinciją ir teritoriją rasite specializuotuose šaltiniuose, oficialiose Pakistano vyriausybės svetainėse bei tarptautinių organizacijų ataskaitose.
Islamabado sostinės teritorija
| Sostinės teritorija | Plotas (km²) | Gyventojų skaičius (1998 m.) | Tankumas (žmonės/km²) |
| Islamabadas | 906 | 805,235 | 889 |
Beludžistanas
| Žemėlapis | Sr. Nr. | Apygarda | Centrinė būstinė | Plotas (km²) | Gyventojų skaičius (1998 m.) | Tankumas (žmonės/km²) |
|
| ||||||
| 1 | Awaran | Awaran | 29,510 | 118,173 | 4 | |
| 2 | Barchanas | Barchanas | 3,514 | 103,545 | 29 | |
| 3 | Bolanas | Dhadar | 7,499 | 288,056 | 38 | |
| 4 | Chagai | Chagai | 44,748 | 300,000 | 7 | |
| 5 | Dera Bugti | Dera Bugti | 10,160 | 181,310 | 18 | |
| 6 | Gvadaras | Gvadaras | 12,637 | 185,498 | 15 | |
| 7 | Harnai | Harnai | 4,096 | 140,000 | 19 | |
| 8 | Džafarabadas | Džafarabadas | 2,445 | 432,817 | 177 | |
| 9 | Jhal Magsi | Jhal Magsi | 3,615 | 109,941 | 30 | |
| 10 | Kalat | Kalat | 6,622 | 237,834 | 36 | |
| 11 | Kečas (Turbatas) | Kech | 22,539 | 413,204 | 18 | |
| 12 | Charanas | Charanas | 8958 | 132,500 | 4 | |
| 13 | Kohlu | Kohlu | 7,610 | 99,846 | 13 | |
| 14 | Chuzdaras | Chuzdaras | 35,380 | 417,466 | 12 | |
| 15 | Killa Abdullah | Chaman | 3,293 | 370,269 | 112 | |
| 16 | Killa Saifullah | Killa Saifullah | 6,831 | 193,553 | 28 | |
| 17 | Lasbela | Bela | 15,153 | 312,695 | 21 | |
| 18 | Loralai | Loralai | 9,830 | 295,555 | 30 | |
| 19 | Mastung | Mastung | 5,896 | 179,784 | 30 | |
| 20 | Musakhel | Musa Khel Bazar | 5,728 | 134,056 | 23 | |
| 21 | Nasirabad | Nasirabad | 3,387 | 245,894 | 73 | |
| 22 | Nushki | Nushki | 5,797 | 137,500 | 23 | |
| 23 | Pandžguras | Pandžguras | 16,891 | 234,051 | 14 | |
| 24 | Pishin | Pishin | 7,819 | 367,183 | 47 | |
| 25 | Quetta | Quetta | 2,653 | 744,802 | 281 | |
| 26 | Sherani | Sherani | ||||
| 27 | Sibi | Sibi | 7,796 | 180,398 | 23 | |
| 28 | Washuk | Washuk | 29,510 | 118,171 | 4.0 | |
| 29 | Zhob | Zhob | 20,297 | 275,142 | 14 | |
| 30 | Ziarat | Ziarat | 1,489 | 33,340 | 22 |
Chaiber Pachtunchva
| Žemėlapis | Sr. Nr. | Apygarda | Centrinė būstinė | Plotas (km²) | Gyventojų skaičius (1998 m.) | Tankumas (žmonės/km²) |
|
| ||||||
| 1 | Abbottabadas | Abbottabadas | 1,967 | 880,666 | 448 | |
| 2 | Bannu | Bannu | 1,227 | 675,667 | 551 | |
| 3 | Battagrama | Battagrama | 1,301 | 307,278 | 236 | |
| 4 | Buner | Daggar | 1,865 | 506,048 | 271 | |
| 5 | Charsadda | Charsadda | 996 | 1,022,364 | 1,026 | |
| 6 | Čitralis | 14,850 | 318,689 | 21 | ||
| 7 | Dera Ismail Khan | Dera Ismail Khan | 7,326 | 852,995 | 116 | |
| 8 | Hangu | Hangu | 1,097 | 314,529 | 287 | |
| 9 | Haripuras | Haripuras | 1,725 | 692,228 | 401 | |
| 10 | Karak | Karak | 3,372 | 430,796 | 128 | |
| 11 | Kohatas | Kohatas | 2,545 | 562,644 | 221 | |
| 12 | Lakki Marwat | Lakki Marwat | 3,164 | 490,025 | 155 | |
| 13 | Aukštutinis Kohistanas | Dassu | 7,492 | 472,570 | 63 | |
| 14 | Žemutinis Kohistanas | Pattan | ||||
| 15 | Žemutinis vadovas | Timergara | 1,582 | 717,649 | 454 | |
| 16 | Malakandas | Batkhela | 952 | 452,291 | 475 | |
| 17 | Mansehra | Mansehra | 4,579 | 1,152,839 | 252 | |
| 18 | Mardanas | Mardanas | 1,632 | 1,460,100 | 895 | |
| 19 | Nowshera | Nowshera | 1,748 | 874,373 | 500 | |
| 20 | Pešavaras | Pešavaras | 1,257 | 2,019,118 | 1,606 | |
| 21 | Shangla | Alpuri | 1,586 | 434,563 | 274 | |
| 22 | Swabi | Swabi | 1,543 | 1,026,804 | 665 | |
| 23 | Swat | Saidu Šarifas | 5,337 | 1,257,602 | 290 | |
| 24 | Rezervuaras | Rezervuaras | 1,679 | 238,216 | 142 | |
| 25 | Torghar | 497 | 185,000 | 372 | ||
| 26 | Viršutinis vadovas | Direktorius | 3,699 | 575,858 | 156 |
Pandžabas
| Žemėlapis | Sr. Nr. | Apygarda | Centrinė būstinė | Plotas (km²) | Gyventojų skaičius (1998 m.) | Tankumas (žmonės/km²) |
|
| ||||||
| 1 | Attock | Attock | 6,858 | 1,274,935 | 186 | |
| 2 | Bahavalnagaras | Bahavalnagaras | 8,878 | 2,061,447 | 232 | |
| 3 | Bahavalpuras | Bahavalpuras | 24,830 | 2,433,091 | 98 | |
| 4 | Bhakkar | Bhakkar | 8,153 | 1,051,456 | 129 | |
| 5 | Čakvalas | Čakvalas | 6,524 | 1,083,725 | 166 | |
| 6 | Chiniot | Chiniot | 965,124 | |||
| 7 | Dera Ghazi Khan | Dera Ghazi Khan | 11,922 | 1,643,118 | 138 | |
| 8 | Faisalabadas | Faisalabadas | 5,856 | 5,429,547 | 927 | |
| 9 | Gudžranvala | Gudžranvala | 3,622 | 3,400,940 | 939 | |
| 10 | Gudžratas | Gudžratas | 3,192 | 2,048,008 | 642 | |
| 11 | Hafizabadas | Hafizabadas | 2,367 | 832,980 | 352 | |
| 12 | Džhangas | Džhangas | 8,809 | 2,834,546 | 322 | |
| 13 | Jhelum | 3,587 | 936,957 | 261 | ||
| 14 | Kasūras | Kasūras | 3,995 | 2,375,875 | 595 | |
| 15 | Khanewal | Khanewal | 4,349 | 2,068,490 | 476 | |
| 16 | Khushab | Khushab | 6,511 | 12,05,460 | 185 | |
| 17 | Lahore | 1,772 | 6,318,745 | 3,566 | ||
| 18 | Layyah | Layyah | 6,291 | 1,120,951 | 178 | |
| 19 | Lodhran | Lodhran | 2,778 | 1,171,800 | 422 | |
| 20 | Mandi Bahauddin | Mandi Bahauddin | 2,673 | 1,160,552 | 434 | |
| 21 | Mianvalis | Mianvalis | 5,840 | 1,056,620 | 181 | |
| 22 | Multanas | Multanas | 3,720 | 3,116,851 | 838 | |
| 23 | Muzaffargarh | Muzaffargarh | 8,249 | 2,635,903 | 320 | |
| 24 | Narowal | Narowal | 2,337 | 1,265,097 | 541 | |
| 25 | Nankana Sahib | Nankana Sahib | 2,960 | 1,410,000 | ||
| 26 | Okara | Okara | 4,377 | 2,232,992 | 510 | |
| 27 | Pakpattan | Pakpattan | 2,724 | 1,286,680 | 472 | |
| 28 | Rahim Yar Khan | Rahim Yar Khan | 11,880 | 3,141,053 | 264 | |
| 29 | Rajanpur | Rajanpur | 12,319 | 1,103,618 | 90 | |
| 30 | Rawalpindi | Rawalpindi | 5,286 | 3,363,911 | 636 | |
| 31 | Sahiwal | Sahiwal | 3,201 | 1,843,194 | 576 | |
| 32 | Sargodha | Sargodha | 5,854 | 2,665,979 | 455 | |
| 33 | Sheikhupura | Sheikhupura | 5,960 | 3,321,029 | 557 | |
| 34 | Sialkotas | 3,016 | 2,723,481 | 903 | ||
| 35 | Toba Tek Singh | Toba Tek Singh | 3,252 | 1,621,593 | 499 | |
| 36 | Vehari | Vehari | 4,364 | 2,090,416 | 479 |
_Districts.svg.png)
Sindas
| Žemėlapis | Sr. Nr. | Apygarda | Centrinė būstinė | Plotas (km²) | Gyventojų skaičius (2012 m.) | Tankumas (žmonės/km²) |
|
| ||||||
| 1 | Badinas | Badinas | 6,726 | 1,136,044 | 169 | |
| 2 | Dadu | Dadu | 19,070 | 1,688,811 | 89 | |
| 3 | Ghotki | Mirpur Mathelo | 6,083 | 970,549 | 160 | |
| 4 | Haiderabadas | 5,519 | 1,565,000 | 524 | ||
| 5 | Jacobabad | Jacobabad | 5,278 | 1,425,572 | 270 | |
| 6 | Džamšoras | Džamšoras | ||||
| 7 | KARACHI (Rytai, Vakarai, Pietūs, | 3,527 | 13,215,631 | 2,795 | ||
| 8 | Kašmoras | Kašmoras | 2,592 | 662,462 | 255 | |
| 9 | Khairpur | Khairpur | 15,910 | 1,546,587 | 97 | |
| 10 | Larkana | Larkana | 7,423 | 1,927,066 | 260 | |
| 11 | Matiari | Matiari | 1,417 | 515,331 | 364 | |
| 12 | Mirpurkhas | Mirpur Khas | 2,925 | 1,569,030 | 536 | |
| 13 | Naushahro Firoze | Naushahro Feroze | 2,945 | 1,087,571 | 369 | |
| 14 | Shaheed Benazirabad | Nawabshah | 4,502 | 1,071,533 | 238 | |
| 15 | Kambar Shahdadkot | Kambar | ||||
| 16 | Sanghar | Sanghar | 10,720 | 1,453,028 | 135 | |
| 17 | Shikarpur | Shikarpur | 2,512 | 8990,438 | 350 | |
| 18 | Sukkur | Sukkur | 5,165 | 908,373 | 176 | |
| 19 | Tando Allahyar | Tando Allahyar | 2,310 | 550,000 | ||
| 20 | Tando Muhammad Khan | Tando Muhammad Khan | 1,733 | 447,215 | 257 | |
| 21 | Tharparkar | Mithi | 19,638 | 914,291 | 47 | |
| 22 | Thatta | Thatta | 17,355 | 1,113,194 | 64 | |
| 23 | Umerkotas | Umerkotas | 663,100 |
Federaliniu lygmeniu administruojamos genčių teritorijos
| Žemėlapis | Sr. Nr. | Agentūra | Plotas (km²) | Gyventojų skaičius (1998 m.) | Tankumas (žmonės/km²) |
|
| |||||
| 1 | Badžauro | 1,290 | 595,227 | 461 | |
| 2 | Khyber | 2,576 | 546,730 | 212 | |
| 3 | 3,380 | 448,310 | 133 | ||
| 4 | Mohmandas | 2,296 | 334,453 | 146 | |
| 5 | Šiaurės Vaziristanas | 4,707 | 361,246 | 77 | |
| 6 | Orakzai | 1,538 | 225,441 | 147 | |
| 7 | Pietų Vaziristanas | 6,620 | 429,841 | 65 | |
| 8 | FR Bannu | 745 | 19,593 | 26 | |
| 9 | FR Dera Ismail Khan | 2,008 | 38,990 | 19 | |
| 10 | FR Kohatas | 446 | 88,456 | 198 | |
| 11 | FR Lakki Marwat | 132 | 6,987 | 53 | |
| 12 | FR Pešavaras | 261 | 53,841 | 206 | |
| 13 | FR bakas | 1,221 | 27,216 | 22 |
Azad Džamu ir Kašmyras
| Žemėlapis | Sr. Nr. | Apygarda | Plotas (km²) | Gyventojų skaičius (1998 m.) | Tankumas (žmonės/km²) |
|
| |||||
| 1 | Muzafarabadas | 1642 | 615,000 | 375 | |
| 2 | Hattian | 854 | 225,000 | 263 | |
| 3 | 3,621 | 171,000 | 47 | ||
| 4 | Mirpur | 1,010 | 419,000 | 415 | |
| 5 | Bhimber | 1,516 | 401,000 | 265 | |
| 6 | Kotli | 1,862 | 746,000 | 401 | |
| 7 | Poonch | 855 | 524,000 | 613 | |
| 8 | 1,368 | 351,000 | 456 | ||
| 9 | Haveli | 598 | 138,000 | 231 | |
| 10 | Sudhnati | 569 | 278,000 | 489 |
Gilgitas-Baltistanas
| Žemėlapis | Sr. Nr. | Apygarda | Plotas (km²) | Gyventojų skaičius (1998 m.) |
|
| ||||
| 1 | 6,400 | 88,366 | ||
| 2 | Skardu | 15,000 | 214,848 | |
| 3 | Astore | 8,657 | 71,666 | |
| 4 | Diamer | 10,936 | 131,925 | |
| 5 | Ghizer | 9,635 | 120,218 | |
| 6 | Gilgitas | 1155 | 243,324 | |
| 7 | Hunza-Nagaras | 25,145 | 165,355 |
Iki 2001 m.
Pakistano rajonų žemėlapis
Klausimai ir atsakymai
K: Kokios yra Pakistano provincijos?
A: Pakistano provincijos yra šios: Gilgitas-Baltistanas, Azad Džamu ir Kašmyras, FATA, Beludžistanas, Pandžabas, Sindas ir Chaiber Pachtunchva.
K: Kokios šalys ribojasi su Pakistanu?
A: Su Pakistanu ribojasi Afganistanas, Iranas, Kinija ir Indija.
Klausimas: Ar Arabijos jūra yra Pakistano sienų dalis?
A: Taip, Arabijos jūra yra Pakistano sienų dalis.
K: Kiek Pakistane yra provincijų?
A: Iš viso Pakistane yra septynios provincijos: Gilgitas-Baltistanas, Azad Džamu ir Kašmyras, FATA, Beludžistanas, Pandžabas, Sindas ir Chaiber Pachtunchva.
K.: Kaip sutrumpintai vadinamos IRT?
A: ICT reiškia Islamabado sostinės teritoriją.
K: Ar Indija, be Pakistano, ribojasi su kitomis šalimis?
A: Taip, Indija taip pat ribojasi su Bangladešu rytuose ir Nepalu bei Butanu šiaurėje.
Ieškoti