Draize'o testas: akies ir odos toksiškumo bandymas ir kritika

Draize'o testas: akies ir odos toksiškumo bandymas, gyvūnų kančių kritika, teisės ir mokslo pokyčiai bei naujos in vitro ir kitos alternatyvos.

Draize'o testas – tai tradicinis in vivo bandymas, kuriuo siekiama nustatyti, ar cheminė medžiaga ar produktas sukelia odos arba akies dirginimą ir pažeidimą. Jį 1944 m. pirmą kartą aprašė Johnas H. Draize'as ir Jacobas M. Spinesas. Iš pradžių testas dažniausiai buvo taikomas kosmetikos priemonėms, vėliau – ir įvairioms kitoms cheminėms medžiagoms.

Kaip atliekamas Draize'o testas

Bandymo metu tiriama medžiaga tam tikrą laiką tepama ant gyvūno nukirptos arba nuplautos odos arba dedama į akies junginę (akį). Dažniausiai kaip modeliniai organizmai naudoti maži gyvūnai, ypač triušiai. Viena akis arba viena odos zona gali būti veikiama, o kita – paliekama kaip kontrolė. Po nustatyto ekspozicijos laiko medžiaga nuplaunama ir registruojami klinikiniai požymiai.

Stebėjimai paprastai atliekami keletą kartų per pirmąsias valandas ir paskui periodiškai iki 14 dienų. Vertinamos tokios akies reakcijos kaip ragenos nepermatomumas (opaciteta), konjunktyvų paraudimas, chemosė (patinimas) ir uždegimas (iritas), o odos atveju – eritema (paraudimas) ir edema (patinimas). Draize'o testas remiasi skaitiniais balais, skirtais šiems požymiams įvertinti; esant sunkiems, negrįžtamiems pažeidimams, gyvūnas paprastai yra nutraukiamas (eutanazuojamas).

Kritika ir etiniai klausimai

Testai yra prieštaringi ir sulaukė daug kritikos dėl kelių priežasčių:

• Gyvūnų gerovė: bandymai sukelia skausmą ir stiprią kančią, o sunkiais atvejais – negrįžtamus pažeidimus ar žūtį.
• Biologiniai skirtumai: triušių akies fiziologija ir gebėjimas blokuoti ar praskiesti tirpalus skiriasi nuo žmogaus (pvz., blakstienų, ašarų gamybos ir akies paviršiaus savybių atžvilgiu), todėl rezultatai kartais prastai prognozuoja žmonių reakcijas.
• Subjektyvumas: vertinimas grindžiamas stebėtojo įvertinimu, kuris gali skirtis tarp tyrėjų.
• Reguliaciniai ir etiniai spaudimai: visuomenės nuomonė ir gyvūnų teisių organizacijos ragina mažinti ir naikinti šio tipo bandymus.

Istoriškai kai kurios reguliavimo institucijos, įskaitant JAV institucijas, teigdavo, kad nebuvo patikimo alternatyvaus metodo, visiškai pakeičiančio Draize'o testą. Tačiau per paskutinius dešimtmečius situacija keitėsi: prasidėjo plačios programos alternatyvoms kurti ir validuoti, o daugelyje jurisdikcijų taikomi 3R principai – Replace (pakeisti), Reduce (sumažinti) ir Refine (sušvelninti).

Modifikacijos ir praktikos mažinant kančias

Dėl kritikos bandymai dažnai modifikuojami siekiant sumažinti gyvūnų kančias: taikomi vietiniai anestetikai, naudojamos mažesnės medžiagų dozės, taikomi aiškesni etiniai protokolai ir nustatomi galutiniai taikymo laikotarpiai. Be to, jei cheminės medžiagos toksiškumas jau įrodytas in vitro arba jau žinomas iš kitų duomenų, ji nenaudojama atliekant papildomus Draize'o bandymus – taip sumažinamas atliekamų bandymų skaičius.

Alternatyvos Draize'o bandymui

Per pastaruosius kelerius dešimtmečius sukurta ir tarptautiniu mastu validuota keletas in vitro ir eks vivo metodų, kuriuos priima reguliatoriai įvairiuose kontekstuose. Tarp žinomiausių alternatyvų yra:

• BCOP (Bovine Corneal Opacity and Permeability) – eks vivo bandymas su jautienos ragena, įvertinantis ragenos nepermatomumą ir pralaidumą (OECD TG 437).
• Isolated Chicken Eye (ICE) – atskirto vištos akies modelis (OECD TG 438).
• Rekonstruotos žmogaus ragenos arba konjunktyvos audinių kultūros (pvz., RhCE) ir kiti žmogaus ląstelių modeliai, skirti numatyti dirginimą ir akies audinių pažeidimą (OECD TG 492 ir kiti).
• HET-CAM (chorizono allantoisinis membranos) metodai ir kiti alternatyvūs eks vivo modeliai.

Taip pat plėtojami in silico modeliai, cheminės struktūros analizės ir kombinuoti testų srautai (test battery), kurie kartu gali suteikti patikimesnį rizikos vertinimą be gyvūnų naudojimo.

Teisinė aplinka ir dabartinė praktika

Reglamentai labai skiriasi pagal sritis ir regionus. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga uždraudė kosmetikos produktų ir jų ingredientų bandymus su gyvūnais bei tokių produktų prekybą, jei jie bandyti su gyvūnais, pagal kosmetikos reglamentą (tai sumažino tradicinio Draize'o testo naudojimą kosmetikos srityje). Tuo tarpu cheminės medžiagos, registruojamos pagal reglamentus kaip REACH, kartais reikalauja papildomų duomenų, ir bandymai atliekami tik jei nėra tinkamų alternatyvų.

Išvados

Draize'o testas istorijoje atliko svarbų vaidmenį saugos vertinimuose, tačiau dėl etinių, mokslinių ir reguliacinių priežasčių jo taikymas gerokai sumažėjo. Dabar prioritetas teikiamas pažangesniems in vitro, eks vivo ir skaitmeniniams metodams, taip pat praktikos tobulinimui pagal 3R principus. Vis dėlto tam tikrais atvejais, kur trūksta tinkamų alternatyvų arba reikia specifinių informacijos apie sunkų pažeidimą, gyvūnų bandymai vis dar gali būti vykdomi pagal griežtai reglamentuotus protokolus.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra Draizės testas?

K: Kas sukūrė Draize'o testą?

K: Kokie gyvūnai paprastai naudojami atliekant tokio tipo bandymus?

K: Kiek laiko reikia stebėti gyvūnus po Draize'o bandymo?

K.: Ar yra kokių nors alternatyvų gyvūnams naudoti atliekant šiuos bandymus?

K.: Ar galima pakartotinai panaudoti gyvūną atliekant tokio tipo bandymus?

K.: Kodėl pastaraisiais metais sumažėjo tokio tipo bandymų skaičius?

Paieška pagal raidę