Dương Văn Minh (1916 m. vasario 16 d. – 2001 m. rugpjūčio 6 d.) buvo Vietnamo Respublikos (Pietų Vietnamo) kariuomenės generolas ir politikas, žinomas tiek dėl savo vaidmens 1963 m. kare aukštesnėje valdžioje, tiek kaip paskutinis Respublikos prezidentas 1975 m., priėmęs sprendimą nutraukti kovas ir pasiduoti, kad išgelbėtų šalies didžiausią miestą nuo sunaikinimo.

Ankstyvoji karjera ir kariniai laipsniai

Minh įgijo karinį išsilavinimą Prancūzijos karo akademijoje, kuri tuo metu rengė karininkus Indokinijos teritorijoje. Tarnybos metu jis dirbo įvairiose vadovaujančiose ir generalinio štabo pareigose kolonijinėje bei vėliau nacionalinėje kariuomenėje. 1955 m. jam suteiktas Respublikos generolo laipsnis (generolas majoras), ir jis buvo vienas iš nedaugelio karininkų, iškilusių iki generolo laipsnio Vietnamo Respublikos ginkluotosiose pajėgose.

Politinis vaidmuo 1963–1964 m.

Minh dalyvavo politiniuose ir karininiuose perversmuose Pietų Vietname. 1963 m. jis tapo vienu iš pagrindinių veikėjų, nuvertusių prezidentą Ngô Đình Diệm; po to trumpai ėjo šalies vadovo (valstybės vadovo) pareigas 1963–1964 m. Nors jo valdymas buvo trumpas ir sudėtingas, jis dalyvavo pokyčiuose, kurie pakeitė režimą ir atvėrė kelią ilgam politiniam nestabilumui šalyje.

Paskutinės dienos ir Saigono pasidavimas 1975 m.

1975 m. balandžio pabaigoje, kai Vietnamo Demokratinės Respublikos ir Nacionalinio išsivadavimo fronto pajėgos pradėjo paskutinę puolimo kampaniją į Saigoną (Ho Ši Mino miestą), Minh buvo paskirtas Respublikos prezidentu. Jo prezidentavimas tęsėsi labai trumpai — nuo 1975 m. balandžio 28 d. iki balandžio 30 d. Tuo laikotarpiu jis priėmė sprendimą raginti Pietų Vietnamo ginkluotąsias pajėgas nutraukti ugnį ir besąlygiškai pasiduoti, siekdamas išvengti plataus masto civilių aukų ir miesto sunaikinimo. Dėl šios priežasties jam dažnai priskiriami nuopelnai, kad Saigonas buvo išgelbėtas nuo didesnių sugriautinių ir masinių aukų.

Po karo ir vėlesnis gyvenimas

Po Saigono kritimo Minh, kaip ir daugelis buvusių Respublikos vadovų, pateko į naujos valdžios rankas. Jis buvo areštuotas ir praleido tam tikrą laiką valdžios institucijų vykdomuose perauklėjimo ar laikinuose sulaikymo režimuose. Vėliau jis buvo paleistas ir liko privačiame gyvenime iki savo mirties 2001 m. Minho paveldas yra sudėtingas: vieni jį prisimena kaip karininką ir politinį lyderį, kiti – kaip tą, kuris prisidėjo prie 1963 m. režimo pasikeitimo; daugeliui jis taip pat asocijuojasi su sprendimu 1975 m. nutraukti kovas ir taip išvengti platesnių civilių aukų.

Pagrindiniai faktai:

  • Gimė: 1916 m. vasario 16 d.; mirė: 2001 m. rugpjūčio 6 d.
  • Buvo vienas iš ankstyvųjų kariškių, aukštai paaukštintų Vietnamo Respublikoje (generolas majoras nuo 1955 m.).
  • Short-term valstybės vadovas 1963–1964 m.; paskutinis Respublikos prezidentas 1975 m. balandžio 28–30 d.
  • 1975 m. ragino nutraukti ugnį ir besąlygiškai pasiduoti, siekiant apsaugoti Saigoną nuo didesnio sunaikinimo.