Durrington Walls – didžiausia neolitinė gyvenvietė ir henge prie Stounhendžo

Durrington Walls – įspūdinga neolitinė gyvenvietė ir 500 m henge prie Stounhendžo: atraskite didžiausią Šiaurės Europos neolito paminklą ir jo paslaptis.

Durrington Walls yra didelės neolitinės gyvenvietės ir vėlesnio henge aptvaro vieta Stounhendžo pasaulio paveldo vietovėje. Ji stovi už 2 mylių į šiaurės rytus nuo Stounhendžo, Durringtono parapijoje, į šiaurę nuo Amesberio.

Lokacija ir mastas

Durrington Walls užima didžiulį plotą – henge skersmuo siekia apie 500 m. Tai viena ryškiausių neolito kraštovaizdžio formų Viltšyre, esanti netoli upės Avon, kurią tyrinėtojai laiko svarbia proceso ceremonijų ir judėjimo tarp gyvenvietės ir Stounhendžo dalimi. Dėl savo dydžio ir išlikusių žemių darbų Durrington Walls vadinamas „viena didžiausių neolitinių vietovių Šiaurės Europoje“.

Datavimas ir gyventojai

2013 m. atlikti kasinėjimai atskleidė plačią gyvenvietę: nustatyta apie 1 000 namų, kuriuose vienu metu galėjo gyventi apie 4 000 gyventojų. Šių sluoksnių datavimas anglies dvideginiu siejamas maždaug su 2600 m. pr. m. e., taigi vietovė priklauso vėlyvajam neolitui ir yra šiuo laikotarpiu glaudžiai susijusi su Stounhendžu.

Henge struktūra ir statiniai

Iš šių laikų matomiausia liekana — dvigubi pylimai ir grioviai, kurie šiandien išlikę kaip keteros, apjuosiančios centrinį lygumą. Iš pradžių griovys buvo apie 5,5 m gylio, 7 m pločio apačioje ir iki 18 m pločio viršuje; kai kur griautos terasos siekė 30 m pločio. Per pylimą ir griovį buvo du pagrindiniai įėjimai – šiaurės vakariniame ir pietrytiniame galuose.

Piliakalnis apjuosė kelis medinius ratus ir mažesnius aptvarus, kurių dalis rastų vietoje rodo stiprią medinių postų architektūrą (timber circles). Netoliese ir po rytiniu kalvos krantu aptiktos neolitinių namų grindys; jų tankumas leidžia manyti, kad ant nuožulnaus upės kranto buvo labai didelė gyvenvietė su intensyviu kasdieniu gyvenimu.

Archeologiniai radiniai ir žmonių veikla

Kasinėjimų metu rasta daugybė kasdienio gyvenimo liekanų: namų pėdsakų, indų fragmentų, gyvulių kaulų (daugiausia kiaulių), kurių analizė rodo intensyvias feastingo — bendrų valgymų ir susibūrimų — praktikas. Tokie radiniai interpretuojami kaip sezoninių ar ritualinių susibūrimų įrodymai: daug žmonių susirengdavo, rengdavo puotas ir galbūt dalyvavo apeigose, kurios sujungdavo gyvenvietę su Stounhendžu.

Požeminiai akmenys ir nauji atradimai

2015 m., naudodami geofizinius metodus, tarp jų žemės skvarbos radarą, tyrėjai aptiko apie 90 stovinčių akmenų liekanų maždaug trijų pėdų gylyje po Durringtono sienomis. Akmenys išsidėstę „šiek tiek išlenkta eile“ ir gali būti ankstesnio ar alternatyvaus statinio liekanos. Mokslininkai kol kas negali tiksliai pasakyti, ar šie akmenys yra tos pačios amžiaus stadijos kaip ankstyvasis Stounhendžas, ar priklauso kitam laikotarpiui.

Tyrimų metodai

Per penkerius metus vykdytas projektas, kurį apibūdina kaip „Stounhendžo paslėptų kraštovaizdžių“ tyrimą, susiejęs nuotolinio stebėjimo, geofizinių matavimų ir tradicinių kasinėjimų rezultatus, leido sukurti detalius požeminius žemėlapius. Naudotos technologijos apima magnetometriją, žemės skvarbos radarą (GPR), LiDAR bei kitus nuotolinio vaizdavimo metodus. Dalis radinių buvo nustatyti neardant žemės, o vėliau vietovė buvo tikslinama tradiciniais kasinėjimais.

Ryšys su Stounhendžu ir interpretacijos

Durrington Walls dažnai vertinama kartu su Stounhendžu kaip neolito ritualinio ir gyvenamojo kraštovaizdžio dalis. Viena iš plačiai aptarinėjamų hipotezių — kad Durrington buvo „gyvųjų vieta“, kur vykdavo puotos ir kasdienis gyvenimas, o Stounhendžas simbolizavo „mirusiųjų“ pasaulį; tarp šių vietų galėjo būti ritualinis maršrutas palei Avon upę. Tačiau daugelis interpretacijų lieka diskutuotinos ir priklauso nuo naujų radinių bei jų datavimo.

Reikšmė ir išsaugojimas

Durrington Walls turi didelę archeologinę ir kultūrinę reikšmę — ji praplečia supratimą apie bendruomenių dydį, socialinę organizaciją ir ritualines praktikas vėlyvajame neolito laikotarpyje. Dėl savo vietos Stounhendžo pasaulio paveldo zonoje vietovė yra saugoma, o tyrimai tęsiami, siekiant geriau suprasti ne tik atskirus artefaktus, bet ir platesnį neolito kraštovaizdžio kontekstą.

Svarbiausi radiniai ir faktai:

• Apie 1 000 namų ir ~4 000 gyventojų potencialus vienu metu gyvenusių skaičius (2013 m. kasinėjimai).
• Henge su 500 m skersmens pylimais ir grioviais — vienas didžiausių Didžiojoje Britanijoje.
• Mediniai ratai, postai ir intensyvi gyvenvietės veikla (maistas, puotos, kasdienis gyvenimas).
• 2015 m. geofiziniai tyrimai atskleidė ~90 stovinčių akmenų liekanas po pylimu — jų prasmė dar tiriama.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Duringtono sienos?

Klausimas: Kiek gyvenvietėje rasta namų?

K: Kada datuojamas gyvenvietės anglies dvideginio atsiradimas?

K: Kokia technologija buvo naudojama, kad be kasinėjimų būtų galima aptikti beveik 100 akmenų įrodymų?

K.: Kas iš Durringtono sienų išliko šiandien?

Paieška pagal raidę