Alfa Persėjaus žvaigždynas (dar žinomas kaip Melotas 20 arba Kolindras 39) - atviras žvaigždynas Persėjo žvaigždyne.
Plika akimi matomos kelios mėlynos B spektrinio tipo žvaigždės. Šviesiausia iš jų yra maždaug +1,8–2,0 magnitudės baltai geltonos spalvos supermilžinė Mirfak (Alfa Persei). Ryškūs nariai taip pat yra Delta, Sigma, Psi, 29, 30, 34 ir 48 Persei. Iš gilesnių tyrimų matyti, kad klasteryje yra ir daugybė silpnesnių, vėlesnio tipo žvaigždžių — daugiausia A ir F tipo bei mažesnės masės žvaigždės, kurių dalis pastebima tik per teleskopą ar fotometrinius tyrimus.
Atstumas, amžius ir reikšmė
Hipparcos palydovo duomenų ir infraraudonųjų spindulių spalvinės magnitudės diagramos atitikimas rodo, kad telkinys nuo mūsų nutolęs apie ~172 parsekus (maždaug 560 šviesmečių). Kadangi nepriklausomų analizių atstumai sutampa, klasteris yra svarbi kosminių atstumų kopėčių pakopa — jį naudoja kaip etaloną atstumams patikrinti per pagrindinės sekos derinimą. Šio telkinio amžius įvertintas maždaug 50–70 mln. metų, todėl jis yra santykinai jaunas ir jame dar ryškūs masyvūs mėlyni nariai.
Stebėjimas ir matomumas
- Alfa Persėjaus klasteris yra lengvai atpažįstamas danguje aplink Mirfaką; plika akimi jis atrodo kaip laisva, nesunki žvaigždžių grupė.
- Regione pastebimas keli laisvi B tipo nariai, bet pilnesniam narių sąrašui reikia teleskopinės arba fotometrinės stebėsenos.
- Klasterio matmenys danguje siekia kelis laipsnius, todėl norint pamatyti visą grupę verta naudoti plačiakampį žiūroną ar mažą teleskopą.
- Gerai matomas šiauriniame pusrutulyje rudenį ir žiemą.
Papildomos pastabos
Alfa Persei spiečius (Melotas 20 / Kolindras 39) dažnai minimas darbuose, susijusiuose su žvaigždžių evoliucija ir masyvių žvaigždžių populiacijų tyrimais, nes žvaigždžių amžiaus įvertinimas ir atstumo nustatymas šiame klasteryje suteikia svarbių orientyrų platesnėms astrofizikos studijoms.
