Ekologinis pėdsakas: apibrėžimas, skaičiavimas ir pasekmės

Sužinokite, kas yra ekologinis pėdsakas, kaip jis skaičiuojamas ir kokios pasekmės – faktai, skaičiavimai ir sprendimai tvariam gyvenimui.

Ekologiniu pėdsaku matuojama, kiek žmonės „paima“ iš gamtos — t. y. kiek žemės, miškų, ganyklų ir jūros ploto reikia vienai visuomenės veiklai, kad būtų pagaminti maistas, medžiagos, energija ir absorbuotos emisijos. Šis pėdsakas lyginamas su gamtos išteklių kiekiu, kurį gamta gali atkurti per tam tikrą laiką. Paprasčiau: ekologinio pėdsako skaičiavimai atsako į klausimus: kiek gamtos turime? Ir kiek jos naudojame?

Kas įeina į skaičiavimą

• Žemės ūkio paskirties žemė (maisto ir pluoštų gamybai);
• Miškų plotai (medienos gamybai ir anglies sugėrimui);
• Ganyklos (gyvulininkystei);
• Žuvininkystės plotai (jūrų ir vandenų ištekliai);
• Statyboms ir infrastruktūrai naudojamas plotas;
• Anglies emisijų absorbcijai reikalingas miškų plotas (dažnai įtraukiama kaip „anglies pėdsakas“).

Vienetai ir pagrindinės sąvokos

Dažniausiai naudojamas vienetas yra pasaulinis hektaras (global hectare, gha) — standartizuotas hektaras biologiškai produktyvios žemės ar vandens, atsižvelgiant į vidutinę produktyvumą. Ekologinis pėdsakas gali būti pateikiamas:

• per asmenį (gha/vienam žmogui);
• viso šalies ar regiono (gha arba Earths — kiek Žemių reikėtų, jei visi gyventų taip);
• kaip santykis tarp pėdsako ir pasaulinės biokapacity (ekologinis deficitas arba perteklius).

Pasauliniai skaičiai ir pavyzdžiai

Analizuojant visą pasaulį, žmonija gamtą naudoja maždaug 1,7 karto greičiau, nei gamta spėja atsinaujinti — tai reiškia, kad reikėtų maždaug 1,7 Žemės planetų, kad būtų aprūpinta dabartinė vartojimo sparta (kai kurie šaltiniai pateikia ir kitus vidurkius, pavyzdžiui apie 1,5 Žemės, priklausomai nuo metodikos). Kadangi vartojimo įpročiai labai skiriasi, galima apskaičiuoti, kiek planetų prireiktų, jei visi pasaulio gyventojai gyventų kaip tam tikros šalies gyventojai. Pavyzdžiui: jei visi vartotų taip, kaip vidutinis vokietis, reikėtų beveik 3 planetų Žemių.

Pagal vienus skaičiavimus, vidutinio pasaulio gyventojo ekologinis pėdsakas siekia apie 2,7 pasaulinio hektaro (gha) vienam žmogui, tuo tarpu pasaulinė biokapacita — t. y. bioproduktyvi žemė ir vanduo, paskirstyta vienam gyventojui — yra apie 1,65 gha. Tai reiškia, kad žmonija jau reikšmingai viršija planetos biokapacitą: vartojimas yra didesnis negu atsinaujinančių išteklių pajėgumas, arba kalbant kitaip — daugelyje sričių naudojamos „gamtinio kapitalo“ atsargos.

Pasekmės

• Erozija ir dirvožemio naikinimas: intensyvus žemės ūkis gali mažinti dirvožemio derlingumą;
• Biodiversiteto praradimas: natūralių buveinių sunaikinimas ir tarša mažina rūšių įvairovę;
• Klimato kaita: pernelyg didelis anglies kiekis atmosferoje sukelia klimato pokyčius;
• Vandenų ir jūrų išteklių išseksimas: perpavojimas ir tarša mažina vandens ekosistemų pajėgumą;
• Socialinės ir ekonominės įtampos: smulkūs ūkininkai ir bendruomenės, priklausomos nuo natūrinių išteklių, nukenčia labiausiai.

Kaip mažinti savo ekologinį pėdsaką

• Mažinti energijos suvartojimą ir pereiti prie atsinaujinančių šaltinių;
• Sumažinti gyvūninės kilmės produktų vartojimą arba rinktis tvaresnes alternatyvas;
• Sumažinti švaistymą — maisto, vandens, energijos ir vartojimo prekių;
• Rinktis viešąjį transportą, dviračius arba elektromobilius; skatinti mažesnį asmeninį automobilių naudojimą;
• Palaikyti tvaresnius gamybos ir tiekimo grandinės sprendimus — pirkti mažiau, bet kokybiškiau;
• Skatinti atstatymą: miškų apsauga ir atkurimas, dirvožemio sveikinimas, jūrų ir upių apsauga.

Kaip apskaičiuoti asmeninį arba šalies pėdsaką

Yra vieši skaičiuokliai (pvz., Global Footprint Network ir kiti internetiniai įrankiai), kurie leidžia įvertinti ekologinį pėdsaką pagal mitybos įpročius, keliones, namų energijos vartojimą ir kt. Tokie skaičiavimai padeda nustatyti prioritetus ir stebėti pažangą mažinant pėdsaką.

Apribojimai ir kritika

Nors ekologinis pėdsakas yra naudinga priemonė suprasti žmogaus poveikį planetai, jis turi ribotumų:

• ne visada pilnai atspindi taršos rūšis ar ekosistemų sveikatą (pvz., cheminė tarša, šiltnamio efektą mažinančios dujos);
• neatitinka vienareikšmiškai socialinių ir ekonominių netolygumų tarp šalių;
• kai kurios biologiškai svarbios vertybės (pvz., genų įvairovė, tam tikrų buveinių unikalumas) nėra pilnai įvertintos;
• skaičiavimo rezultatai priklauso nuo metodikos ir duomenų kokybės — todėl skirtingi tyrimai gali duoti skirtingus skaičius.

Vis dėlto ekologinis pėdsakas išlieka vertingu instrumentu: jis leidžia skaičiais perteikti abstrakčią idėją apie ribotą planetos biokapitalą ir skatina sprendimus tiek individualiu, tiek politiniu mastu, kad judėtume link tvaresnio vartojimo ir ilgaamžiškesnės ekonomikos.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra ekologinis pėdsakas?

K: Į ką atsižvelgiama nustatant ekologinį pėdsaką?

K: Į kokius klausimus atsako ekologinio pėdsako skaičiavimai?

A: Ekologinio pėdsako skaičiavimai atsako į klausimus: kiek gamtos turime? Ir kiek jos naudojame?

K: Kaip greitai žmonija naudoja gamtą, palyginti su tuo, kaip greitai gamta atsinaujina?

K: Ko reikėtų, jei visi pasaulio gyventojai vartotų kaip tam tikra populiacija?

K: Koks ekologinis pėdsakas tenka vienam pasaulio gyventojui?

K: Kaip žmonija gyvena pagal pasaulinį biokapacitetą?

Paieška pagal raidę