Kas yra EDM? Elektroninė šokių muzika — apibrėžimas ir stiliai
Sužinokite, kas yra EDM — elektroninė šokių muzika: apibrėžimas, pagrindiniai stiliai, istorija ir įtaka klubinei kultūrai.
Elektroninė šokių muzika, dažnai sutrumpintai vadinama EDM (kartais vadinama elektronika arba šokių muzika) - tai elektroninė muzika, skirta šokti, dažnai naktiniame klube, diskotekoje arba vakarėlyje. Paprastai elektroninę šokių muziką kuria prodiuseriai ir kompozitoriai, o vėliau ją minėtuose renginiuose naudoja didžėjai arba diskžokėjai. Elektroninė šokių muzika yra įvairių formų ir stilių. Kaip žanras, ji paprastai yra aukštesnio tempo muzika, kuriama elektronine programine įranga ir mašinomis, pavyzdžiui, sintezatoriais, būgnų mašinomis, klavišiniais, sempleriais, sekvenceriais ir kompiuteriais. Kartais sąvoka "techno" vartojama apibūdinant elektroninę šokių muziką apskritai, nepaisant to, kad tai yra apibendrinimas, nes techno yra atskiras EDM porūšis.
Trumpa istorija
EDM ištakos siejamos su disco ir eksperimentine elektronine muzika 1970–1980 m. Pirmieji žanro pamatai atsirado Čikagos house (1980-ųjų pradžia) ir Detroito techno (1980-ųjų vidurys), o vėliau per 1990–2000 m. išsivystė daug skirtingų stilių. Interneto ir skaitmeninio įrašymo technologijų atsiradimas leido prodiuseriams kurti ir platinti muziką lengviau, todėl EDM populiarumas išaugo iki masinio reiškinio: dideli festivaliai, klubai ir radijo stotys paskleidė šios muzikos kultūrą visame pasaulyje.
Pagrindiniai stiliai ir jų ypatumai
- House – paprastai 118–130 BPM, charakterizuojamas keturių ketvirtinių (four-on-the-floor) ritmu, melodijomis ir vokalinėmis frazėmis.
- Techno – dažnai 120–150 BPM, labiau repetityvus, mechaninis ir trance'inis skambesys, daug dėmesio skiriama ritmo tekstūrai.
- Trance – 125–150 BPM, melodingesnis, su ilgomis build-up fazėmis ir „breakdown“ momentais; dažnai emocionalus ir euforiškas.
- Drum and Bass (D&B) – greitas (160–180 BPM), ritmiškai sudėtingas, su greitais būgnų ritmais ir žemomis bosinėmis linijomis.
- Dubstep – dažniausiai ~140 BPM, žinomas dėl „wobble“ bosų ir rytmingų pertraukų; vėliau išsivystė melodinės bei „brostep“ atšakos.
- Tech House / Progressive House / Deep House – kiek kitokios house variacijos: tech house jungia techno ir house elementus; progressive akcentuoja vystymąsi ir atmosferą; deep house pasižymi šiltesniu, „giluminiu“ skambesiu.
- Future Bass, Trap (EDM trap) – šiandieninės populiarios kryptys, dažnai maišo elektroninius elementus su hip‑hop ritmais ir popmelodijomis.
Kaip kuriama EDM muzika
Šiuolaikiniai prodiuseriai naudoja kompiuterius ir specializuotas programas (DAW), tokius kaip Ableton Live, FL Studio, Logic Pro, kartu su sintezatoriais, būgnų mašinomis ir sempleriais. Dažniausiai darbo eiga apima ritmų kūrimą, bosų dizainą, melodijų/akordų kūrimą, efektų (reverb, delay, filter) naudojimą ir miksavimą. Live pasirodymuose didžėjai naudoja plokšteles, DJ kontrolerius, CDJ žaidiklius arba specializuotus „live“ komplektus, o kai kurie atlikėjai groja gyvai su sintezatoriais ar perdirbinėja įrašytus takelius realiu laiku.
Didžėjų ir prodiuserių vaidmuo
Didžėjai (DJ) atlieka svarbų vaidmenį: jie sudaro setus, miksuoja takelius ir kuria intensyvumą vakarėliuose. Prodiuseriai kuria takelius, remiksus ir studijinius įrašus. Daug atlikėjų daro abu darbus — kuria studijinę muziką ir vėliau ją atlieka DJ setuose ar gyvuose pasirodymuose.
Festivaliai, klubai ir scena
EDM kultūra stipriai susijusi su dideliais festivalių renginiais ir klubinėmis scenomis. Pavyzdžiai: Tomorrowland, Ultra Music Festival, Electric Daisy Carnival (EDC)—tai renginiai, suburiantys tūkstančius klausytojų. Klubuose EDM dažnai grojama iki vėlaus vakaro, o šokio aikštelės, šviesų šou ir garso sistemos formuoja visą patirtį.
Kultūrinis ir komercinis poveikis
EDM turėjo didelį poveikį pop, reklamai, filmams ir mainstream muzikai. Bendradarbiavimai tarp pop atlikėjų ir EDM prodiuserių dažnai lemia hitus, kurie pasiekia plačią auditoriją. Tačiau scenai būdinga ir alternatyvi žemėlapio dalis — mažesnės subkultūros, underground klubai ir eksperimentiniai atlikėjai išlaiko platų žanro spektrą.
Kaip pradėti klausytis arba kurti EDM
- Klausantis: pradėkite nuo populiarių radijo setų, festivalio pasirodymų ir kuratorių grojaraščių, kad susipažintumėte su stilių įvairove.
- Kuriant: įsigykite paprastą DAW programą, mokykitės pagrindinių sintezės ir ritmų kūrimo principų, eksperimentuokite su pavyzdžių (sample) bibliotekomis ir palaipsniui tobulinkite miksavimo įgūdžius.
- Galiausiai: lankykitės gyvuose renginiuose, bendraukite su scena, keiskitės idėjomis su kitais muzikantais ir nuolat praktikuokitės.
Apibendrinant: EDM yra plati ir įvairi muzikinė sritis, apimanti tiek klubinę, tiek festivalinę kultūrą. Nors kartais žmonės žodžiu „techno“ apibūdina visą elektroninę šokių muziką, svarbu atskirti atskirus stilius ir suprasti jų istoriją bei ypatumus.
Istorija ir kilmė
Kadangi EDM yra gana bendrinis terminas, jo kilmė ir išvestinės sąvokos yra įvairios. Galima sakyti, kad EDM atsirado susiliejus įprastai šokių muzikai ir elektroninei muzikai. Vienas ryškus pavyzdys gali būti 1977 m. Donnos Summer singlas "I Feel Love", kuriame disko elementai buvo sujungti su elektronine muzika. Naujoviškas mišinys padėjo atsirasti keliems pagrindiniams EDM žanrams, tokiems kaip Hi-NRG, Eurodance ir techno muzika. Giorgio Moroderis, kuris buvo dainos bendraautorius ir vienas iš jos prodiuserių, papildomai sukūrė keletą pirmųjų elektroninės šokių muzikos formų. Grupė "Kraftwerk" taip pat laikoma padariusia įtaką elektroninei muzikai. Nors daug elektroninės šokių muzikos kilo iš disko, tai nėra visos EDM pavyzdys.
Daina, kuriai priskiriama EDM populiarumo pradžia, yra 1998 m. Madonnos singlas "Ray of Light". Nors ši daina laikoma žanro pradininke, elektroninė šokių muzika egzistavo ir buvo populiari daugelį metų prieš išleidžiant šį singlą; pavyzdžiui, house muzika Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo populiari nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios (jos populiarumas taip pat siejamas su kitu Madonnos singlu - 1990 m. "Vogue").
Įvairios elektroninės šokių muzikos formos
Yra įvairių EDM tipų, kurių kiekvienas skiriasi savo stiliumi ir skambesiu. Čia pateikiamas pagrindinių elektroninės šokių muzikos žanrų sąrašas (kiekvienas žanras gali turėti ir kitų porūšių, kurie šiame skyriuje nebuvo išsamiai nagrinėjami).
- Italo disco - prasidėjęs XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje, italo disco yra EDM forma, kilusi iš disko muzikos; nors ji išlaikė daugelį pagrindinių disko bruožų, joje buvo daug daugiau naudojama sintezatorių ir būgnų mašinų, kad skambėtų futuristiškiau.
- Hi-NRG - nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos atsiradusi Hi-NRG yra EDM forma, kurios pagrindas - disko muzika, tik ji paprastai yra greitesnė. Joje naudojami staccato ritmai ir oktavinės bosinės linijos.
- "Garage house" - nuo septintojo dešimtmečio pabaigos iki aštuntojo dešimtmečio pradžios susiformavęs "garage house" rėmėsi disko muzika, tačiau jame taip pat buvo naudojami sintezatoriai ir būgnų mašinos. Garage house taip pat buvo ryškūs fortepijono rifai, soulful stilius ir panašumas į gospel muziką.
- Electro - nuo devintojo dešimtmečio pradžios atsiradusi electro yra EDM forma, kurioje plačiai naudojamos būgnų mašinos, hiphopo ir funk ritmai.
- Laisvasis stilius - nuo devintojo dešimtmečio pradžios laisvasis stilius buvo EDM forma su lotynų ir hiphopo įtaka bei tempo melodijomis.
- Post-disco - nuo devintojo dešimtmečio pradžios pradėta kurti post-disco muzika yra paremta disko muzika, tačiau labiau eksperimentinė ir elektroninė, vietoj originalių disko orkestrų naudojami sintezatoriai ir būgnų mašinos.
- Elektroninė kūno muzika (EBM) - pradėta kurti aštuntojo dešimtmečio pradžioje, EBM jungia industrinės muzikos elementus su EDM.
- "House" - nuo 1980-ųjų pradžios pradėta kurti "house" muzika - tai dažniausiai disko muzikos paveikta tempo muzika. Joje naudojami stiprūs "kick-beats" ritmai ir didelė boso linija, išlaikant 4/4 ritmą, kuris buvo būdingas disco. Kita vertus, ji labiau pagrįsta ritmais ir mažiau melodinga nei disko.
- Techno - XX a. aštuntojo dešimtmečio viduryje pradėta kurti techno - tai EDM forma, kuri paprastai yra greito tempo, pasikartojanti muzika, atliekama 4/4 ritmu. Tai ritminė muzika, kurioje daug dėmesio skiriama ritmams ir kuri paprastai yra instrumentinio pobūdžio.
- Alternatyvusis šokis - XX a. aštuntojo dešimtmečio viduryje atsiradęs alternatyvusis šokis, kuriame EDM elementai derinami su alternatyviąja roko muzika ir naująja banga.
- Eurodance - nuo XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos iki devintojo dešimtmečio pradžios Eurodance - tai daugiausia Europoje paplitusi elektroninės šokių muzikos forma, kurioje paprastai plačiai naudojamas sintezatorius, ypač rifams, stiprus bosas ir melodingas skambesys.
- Trance - nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios trance - tai EDM forma, kuri paprastai būna aukštesnio tempo, o jos melodinės frazės kartojamos sintezatoriais.
- Intelektualioji šokių muzika (IDM) - nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios atsiradusi IDM muzika yra labiau eksperimentinė EDM forma.
- Hardcore techno - nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios pradėtas naudoti hardcore techno - tai greita muzika, kurioje dažnai naudojami iškraipyti, dažnai atonalūs ritmai.
- Happy hardcore - nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios pradėta vadinti happy hardcore - tai dažniausiai greita muzika su euforiškai ar linksmai skambančiomis melodijomis.
- Trip hop - nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios Trip hop yra lėtesnė elektroninės šokių muzikos forma, kurioje naudojami hiphopo ritmai ir paprastai skamba nuotaikingai, sielvartingai.
- Drum and bass - XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje pradėta naudoti drum and bass - tai EDM forma, kuriai būdingas stiprus bosas, naudojami breakbeatai ir kartais - amen break.
- "Bubblegum dance" - XX a. 9-ojo dešimtmečio viduryje atsiradusi "bubblegum dance" muzika yra "Eurodance" ir "bubblegum" popmuzikos sintezė, išlaikanti į šokius orientuotą elektroninį pirmosios muzikos skambesį ir derinanti jį su linksmomis ir paprastomis antrosios muzikos savybėmis.
- Hardstyle - nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigos pradėtas naudoti hardstyle - tai EDM forma, kurioje paprastai naudojami stiprūs ritmai.
- Electroclash - nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigos atsiradusi electroclash - tai EDM forma, kurioje naudojami aštuntojo dešimtmečio synthpopo ir naujosios bangos, taip pat roko muzikos elementai, akcentuojamas performanso menas, mada ir stilius.
- Dubstep - nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigos iki 2000-ųjų pradžios dubstep - tai EDM forma, kurią sudaro stipri bosinė linija, voblerinis bosas ir dažni boso lašai, paprastai atsisakoma tradicinio 4/4 ritmo, būdingo daugeliui elektroninių šokių.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra elektroninė šokių muzika?
A: Elektroninė šokių muzika (EDM) - tai muzikos žanras, kuriamas naudojant elektroninę programinę įrangą ir mašinas, pavyzdžiui, sintezatorius, būgnų mašinas, klavišinius, semplerius, sekvencerius ir kompiuterius. Ji skirta šokti naktiniuose klubuose, diskotekose arba vakarėliuose.
K: Kas kuria elektroninę šokių muziką?
A: Elektroninę šokių muziką kuria prodiuseriai ir kompozitoriai, kurie muzikai kurti naudoja elektroninę programinę įrangą ir mašinas.
K: Kas yra didžėjai ir kaip jie dalyvauja elektroninėje šokių muzikoje?
A.: Dj'ai arba diskžokėjai - tai žmonės, kurie groja elektroninę šokių muziką naktiniuose klubuose, diskotekose arba vakarėliuose. Jie naudoja prodiuserių ir kompozitorių sukurtą muziką ir realiuoju laiku ją sumaišo, kad sukurtų vientisą šokio įspūdį.
K: Kokie instrumentai naudojami elektroninei šokių muzikai kurti?
A: Elektroninė šokių muzika kuriama naudojant elektroninę programinę įrangą ir aparatus, pavyzdžiui, sintezatorius, būgnų mašinas, klavišinius, semplerius, sekvencerius ir kompiuterius.
K: Kokioje aplinkoje paprastai grojama elektroninė šokių muzika?
A.: Elektroninė šokių muzika skirta šokti ir paprastai grojama naktiniuose klubuose, diskotekose arba vakarėliuose.
K: Ar techno yra tas pats, kas elektroninė šokių muzika?
A: Techno yra elektroninės šokių muzikos porūšis, tačiau būtų neteisinga vartoti terminą "techno" visai elektroninei šokių muzikai apibūdinti, nes tai yra apibendrinimas.
K: Kodėl kartais terminas "techno" vartojamas elektroninei šokių muzikai apibūdinti?
A: Terminas "techno" kartais vartojamas elektroninei šokių muzikai apibūdinti, nes tai yra išskiriamas EDM porūšis. Tačiau iš dalies dėl to kalta techno gramatika, nes techno dalis echn atrodo panaši į edm raides.
Ieškoti