Elektroninė šokių muzika

Istorija ir kilmė

Kadangi EDM yra gana bendrinis terminas, jo kilmė ir išvestinės sąvokos yra įvairios. Galima sakyti, kad EDM atsirado susiliejus įprastai šokių muzikai ir elektroninei muzikai. Vienas ryškus pavyzdys gali būti 1977 m. Donnos Summer singlas "I Feel Love", kuriame disko elementai buvo sujungti su elektronine muzika. Naujoviškas mišinys padėjo atsirasti keliems pagrindiniams EDM žanrams, tokiems kaip Hi-NRG, Eurodance ir techno muzika. Giorgio Moroderis, kuris buvo dainos bendraautorius ir vienas iš jos prodiuserių, papildomai sukūrė keletą pirmųjų elektroninės šokių muzikos formų. Grupė "Kraftwerk" taip pat laikoma padariusia įtaką elektroninei muzikai. Nors daug elektroninės šokių muzikos kilo iš disko, tai nėra visos EDM pavyzdys.

Daina, kuriai priskiriama EDM populiarumo pradžia, yra 1998 m. Madonnos singlas "Ray of Light". Nors ši daina laikoma žanro pradininke, elektroninė šokių muzika egzistavo ir buvo populiari daugelį metų prieš išleidžiant šį singlą; pavyzdžiui, house muzika Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo populiari nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios (jos populiarumas taip pat siejamas su kitu Madonnos singlu - 1990 m. "Vogue").

Įvairios elektroninės šokių muzikos formos

Yra įvairių EDM tipų, kurių kiekvienas skiriasi savo stiliumi ir skambesiu. Čia pateikiamas pagrindinių elektroninės šokių muzikos žanrų sąrašas (kiekvienas žanras gali turėti ir kitų porūšių, kurie šiame skyriuje nebuvo išsamiai nagrinėjami).

• Italo disco - prasidėjęs XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje, italo disco yra EDM forma, kilusi iš disko muzikos; nors ji išlaikė daugelį pagrindinių disko bruožų, joje buvo daug daugiau naudojama sintezatorių ir būgnų mašinų, kad skambėtų futuristiškiau.
• Hi-NRG - nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos atsiradusi Hi-NRG yra EDM forma, kurios pagrindas - disko muzika, tik ji paprastai yra greitesnė. Joje naudojami staccato ritmai ir oktavinės bosinės linijos.
• "Garage house" - nuo septintojo dešimtmečio pabaigos iki aštuntojo dešimtmečio pradžios susiformavęs "garage house" rėmėsi disko muzika, tačiau jame taip pat buvo naudojami sintezatoriai ir būgnų mašinos. Garage house taip pat buvo ryškūs fortepijono rifai, soulful stilius ir panašumas į gospel muziką.
• Electro - nuo devintojo dešimtmečio pradžios atsiradusi electro yra EDM forma, kurioje plačiai naudojamos būgnų mašinos, hiphopo ir funk ritmai.
• Laisvasis stilius - nuo devintojo dešimtmečio pradžios laisvasis stilius buvo EDM forma su lotynų ir hiphopo įtaka bei tempo melodijomis.
• Post-disco - nuo devintojo dešimtmečio pradžios pradėta kurti post-disco muzika yra paremta disko muzika, tačiau labiau eksperimentinė ir elektroninė, vietoj originalių disko orkestrų naudojami sintezatoriai ir būgnų mašinos.
• Elektroninė kūno muzika (EBM) - pradėta kurti aštuntojo dešimtmečio pradžioje, EBM jungia industrinės muzikos elementus su EDM.
• "House" - nuo 1980-ųjų pradžios pradėta kurti "house" muzika - tai dažniausiai disko muzikos paveikta tempo muzika. Joje naudojami stiprūs "kick-beats" ritmai ir didelė boso linija, išlaikant 4/4 ritmą, kuris buvo būdingas disco. Kita vertus, ji labiau pagrįsta ritmais ir mažiau melodinga nei disko.
• Techno - XX a. aštuntojo dešimtmečio viduryje pradėta kurti techno - tai EDM forma, kuri paprastai yra greito tempo, pasikartojanti muzika, atliekama 4/4 ritmu. Tai ritminė muzika, kurioje daug dėmesio skiriama ritmams ir kuri paprastai yra instrumentinio pobūdžio.
• Alternatyvusis šokis - XX a. aštuntojo dešimtmečio viduryje atsiradęs alternatyvusis šokis, kuriame EDM elementai derinami su alternatyviąja roko muzika ir naująja banga.
• Eurodance - nuo XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos iki devintojo dešimtmečio pradžios Eurodance - tai daugiausia Europoje paplitusi elektroninės šokių muzikos forma, kurioje paprastai plačiai naudojamas sintezatorius, ypač rifams, stiprus bosas ir melodingas skambesys.
• Trance - nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios trance - tai EDM forma, kuri paprastai būna aukštesnio tempo, o jos melodinės frazės kartojamos sintezatoriais.
• Intelektualioji šokių muzika (IDM) - nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios atsiradusi IDM muzika yra labiau eksperimentinė EDM forma.
• Hardcore techno - nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios pradėtas naudoti hardcore techno - tai greita muzika, kurioje dažnai naudojami iškraipyti, dažnai atonalūs ritmai.
• Happy hardcore - nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios pradėta vadinti happy hardcore - tai dažniausiai greita muzika su euforiškai ar linksmai skambančiomis melodijomis.
• Trip hop - nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios Trip hop yra lėtesnė elektroninės šokių muzikos forma, kurioje naudojami hiphopo ritmai ir paprastai skamba nuotaikingai, sielvartingai.
• Drum and bass - XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje pradėta naudoti drum and bass - tai EDM forma, kuriai būdingas stiprus bosas, naudojami breakbeatai ir kartais - amen break.
• "Bubblegum dance" - XX a. 9-ojo dešimtmečio viduryje atsiradusi "bubblegum dance" muzika yra "Eurodance" ir "bubblegum" popmuzikos sintezė, išlaikanti į šokius orientuotą elektroninį pirmosios muzikos skambesį ir derinanti jį su linksmomis ir paprastomis antrosios muzikos savybėmis.
• Hardstyle - nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigos pradėtas naudoti hardstyle - tai EDM forma, kurioje paprastai naudojami stiprūs ritmai.
• Electroclash - nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigos atsiradusi electroclash - tai EDM forma, kurioje naudojami aštuntojo dešimtmečio synthpopo ir naujosios bangos, taip pat roko muzikos elementai, akcentuojamas performanso menas, mada ir stilius.
• Dubstep - nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigos iki 2000-ųjų pradžios dubstep - tai EDM forma, kurią sudaro stipri bosinė linija, voblerinis bosas ir dažni boso lašai, paprastai atsisakoma tradicinio 4/4 ritmo, būdingo daugeliui elektroninių šokių.