Elektroninė šokių muzika, dažnai sutrumpintai vadinama EDM (kartais vadinama elektronika arba šokių muzika) - tai elektroninė muzika, skirta šokti, dažnai naktiniame klube, diskotekoje arba vakarėlyje. Paprastai elektroninę šokių muziką kuria prodiuseriai ir kompozitoriai, o vėliau ją minėtuose renginiuose naudoja didžėjai arba diskžokėjai. Elektroninė šokių muzika yra įvairių formų ir stilių. Kaip žanras, ji paprastai yra aukštesnio tempo muzika, kuriama elektronine programine įranga ir mašinomis, pavyzdžiui, sintezatoriais, būgnų mašinomis, klavišiniais, sempleriais, sekvenceriais ir kompiuteriais. Kartais sąvoka "techno" vartojama apibūdinant elektroninę šokių muziką apskritai, nepaisant to, kad tai yra apibendrinimas, nes techno yra atskiras EDM porūšis.

Trumpa istorija

EDM ištakos siejamos su disco ir eksperimentine elektronine muzika 1970–1980 m. Pirmieji žanro pamatai atsirado Čikagos house (1980-ųjų pradžia) ir Detroito techno (1980-ųjų vidurys), o vėliau per 1990–2000 m. išsivystė daug skirtingų stilių. Interneto ir skaitmeninio įrašymo technologijų atsiradimas leido prodiuseriams kurti ir platinti muziką lengviau, todėl EDM populiarumas išaugo iki masinio reiškinio: dideli festivaliai, klubai ir radijo stotys paskleidė šios muzikos kultūrą visame pasaulyje.

Pagrindiniai stiliai ir jų ypatumai

  • House – paprastai 118–130 BPM, charakterizuojamas keturių ketvirtinių (four-on-the-floor) ritmu, melodijomis ir vokalinėmis frazėmis.
  • Techno – dažnai 120–150 BPM, labiau repetityvus, mechaninis ir trance'inis skambesys, daug dėmesio skiriama ritmo tekstūrai.
  • Trance – 125–150 BPM, melodingesnis, su ilgomis build-up fazėmis ir „breakdown“ momentais; dažnai emocionalus ir euforiškas.
  • Drum and Bass (D&B) – greitas (160–180 BPM), ritmiškai sudėtingas, su greitais būgnų ritmais ir žemomis bosinėmis linijomis.
  • Dubstep – dažniausiai ~140 BPM, žinomas dėl „wobble“ bosų ir rytmingų pertraukų; vėliau išsivystė melodinės bei „brostep“ atšakos.
  • Tech House / Progressive House / Deep House – kiek kitokios house variacijos: tech house jungia techno ir house elementus; progressive akcentuoja vystymąsi ir atmosferą; deep house pasižymi šiltesniu, „giluminiu“ skambesiu.
  • Future Bass, Trap (EDM trap) – šiandieninės populiarios kryptys, dažnai maišo elektroninius elementus su hip‑hop ritmais ir popmelodijomis.

Kaip kuriama EDM muzika

Šiuolaikiniai prodiuseriai naudoja kompiuterius ir specializuotas programas (DAW), tokius kaip Ableton Live, FL Studio, Logic Pro, kartu su sintezatoriais, būgnų mašinomis ir sempleriais. Dažniausiai darbo eiga apima ritmų kūrimą, bosų dizainą, melodijų/akordų kūrimą, efektų (reverb, delay, filter) naudojimą ir miksavimą. Live pasirodymuose didžėjai naudoja plokšteles, DJ kontrolerius, CDJ žaidiklius arba specializuotus „live“ komplektus, o kai kurie atlikėjai groja gyvai su sintezatoriais ar perdirbinėja įrašytus takelius realiu laiku.

Didžėjų ir prodiuserių vaidmuo

Didžėjai (DJ) atlieka svarbų vaidmenį: jie sudaro setus, miksuoja takelius ir kuria intensyvumą vakarėliuose. Prodiuseriai kuria takelius, remiksus ir studijinius įrašus. Daug atlikėjų daro abu darbus — kuria studijinę muziką ir vėliau ją atlieka DJ setuose ar gyvuose pasirodymuose.

Festivaliai, klubai ir scena

EDM kultūra stipriai susijusi su dideliais festivalių renginiais ir klubinėmis scenomis. Pavyzdžiai: Tomorrowland, Ultra Music Festival, Electric Daisy Carnival (EDC)—tai renginiai, suburiantys tūkstančius klausytojų. Klubuose EDM dažnai grojama iki vėlaus vakaro, o šokio aikštelės, šviesų šou ir garso sistemos formuoja visą patirtį.

Kultūrinis ir komercinis poveikis

EDM turėjo didelį poveikį pop, reklamai, filmams ir mainstream muzikai. Bendradarbiavimai tarp pop atlikėjų ir EDM prodiuserių dažnai lemia hitus, kurie pasiekia plačią auditoriją. Tačiau scenai būdinga ir alternatyvi žemėlapio dalis — mažesnės subkultūros, underground klubai ir eksperimentiniai atlikėjai išlaiko platų žanro spektrą.

Kaip pradėti klausytis arba kurti EDM

  • Klausantis: pradėkite nuo populiarių radijo setų, festivalio pasirodymų ir kuratorių grojaraščių, kad susipažintumėte su stilių įvairove.
  • Kuriant: įsigykite paprastą DAW programą, mokykitės pagrindinių sintezės ir ritmų kūrimo principų, eksperimentuokite su pavyzdžių (sample) bibliotekomis ir palaipsniui tobulinkite miksavimo įgūdžius.
  • Galiausiai: lankykitės gyvuose renginiuose, bendraukite su scena, keiskitės idėjomis su kitais muzikantais ir nuolat praktikuokitės.

Apibendrinant: EDM yra plati ir įvairi muzikinė sritis, apimanti tiek klubinę, tiek festivalinę kultūrą. Nors kartais žmonės žodžiu „techno“ apibūdina visą elektroninę šokių muziką, svarbu atskirti atskirus stilius ir suprasti jų istoriją bei ypatumus.