ELIZA — ankstyvoji natūralios kalbos pokalbių programa (Weizenbaum, MIT)
ELIZA — Weizenbaumo MIT pokalbių programa: ankstyvas natūralios kalbos bot'as DOCTOR, psichoterapeuto simuliacija ir vienas pirmųjų pokalbių robotų.
ELIZA yra ankstyvoji programa, galinti apdoroti natūralią kalbą, sukurta kaip eksperimentas, rodantis, kiek toli galima nueiti paprastomis taisyklėmis paremtu tekstiniu dialogu. ELIZA veikė apdorodama naudotojų atsakymus pagal iš anksto parengtus scenarijus — vietoj „tikro“ supratimo ji naudojo raktinių žodžių aptikimą ir atsakymų šablonus. Garsiausias scenarijus vadinosi DOCTOR ir imitavo rožeriškojo psichoterapeuto elgesį: programa dažnai grąžindavo vartotojo teiginius atgal kaip klausimą arba paskatindavo juos gilintis. Nors ELIZA labai nedaug „žinojo“ apie mintis ar emocijas, DOCTOR kartais sukeldavo įspūdį, kad bendrauja su žmogus. ELIZĄ 1964–1966 m. Masačusetso technologijos institute (MIT) parašė Džozefas Veizenbaumas (Joseph Weizenbaum).
ELIZA buvo suprogramuota naudojant paprastus šablonų atitikimo metodus: ji ieškodavo tam tikrų raktinių žodžių vartotojo žinutėje, parinkdavo atitinkamą atsakymo šabloną ir, jei reikia, keisdavo sakinio asmenis (pvz., „aš“ ↔ „tu“). Pavyzdžiui, į sakinį „Man skauda galvą“ DOKTORAS gali atsakyti: „Kodėl jūs sakote, kad jums skauda galvą?“, o į „Mano mama manęs nekenčia“ – „Kas dar tavo šeimoje tavęs nekenčia?“. Paprastumas reiškė, kad ELIZA neturėjo vidinio supratimo apie situaciją — ji tik manipuliavo žodžiais pagal taisykles. Tačiau keli jos naudotojai elgėsi taip, tarsi programa turėtų realų supratimą, net ir po to, kai Weizenbaumas jiems paaiškino, kaip ji veikia. Tai buvo vienas pirmųjų egzistuojančių pokalbių robotų.
Kaip veikė ELIZA — trumpas techninis paaiškinimas
Elgsenos esmė buvo paprasta seka:
- programa ieškodavo užklausoje raktinių žodžių ar frazių;
- pagal rastą raktinį žodį parinkdavo atitinkamą atsakymo šabloną iš scenarijaus;
- jei reikėjo, atlikdavo pronominų keitimą (pvz., „aš“ → „tu“), kad sakinys skambėtų natūraliau;
- jeigu raktinių žodžių nebuvo, naudodavo bendresnį atsakymo šabloną („Papasakokite daugiau“, „Kodėl manote, kad…“ ir pan.).
Toks būdas – grynai sintaksinis, o ne semantinis – reiškia, kad ELIZA neturėjo modelio apie pasaulį ar vartotoją: ji neveikė pagal atmintį ar pasekmes, o vien tik pagal tekstinių šablonų rinkinį.
Weizenbaumas, reakcija ir „ELIZA efektas“
Džozefas Weizenbaumas netrukus pastebėjo, kad kai kurie vartotojai labai rimtai žiūrėjo į pokalbius su ELIZA ir atvirai išsipasakodavo programai. Weizenbaumas tai traktavo kaip įrodymą, kad žmonės linkę priskirti mašinoms žmogiškas savybes — tai vėliau pavadinta „ELIZA efektu“. Jis pats liko kritiškas: Weizenbaumas perspėjo apie pavojų žmonėms per daug pasitikėti programomis, kurios imituoja empatiją ar kompetenciją, nors neturi tikro supratimo. Vėliau jis parašė knygą apie kompiuterių vaidmenį visuomenėje ir etiką, kur išsakė savo nuogąstavimus dėl pernelyg didelio technologijų entuziazmo.
Ribotumai ir įtaka
ELIZA aiškiai parodė tiek galimybes, tiek ribotumus natūralios kalbos apdorojimo srityje. Jos privalumas buvo mažas sudėtingumas ir dalinis įspūdis apie „dialogiškumą“, trūkumas – visiškas semantinio supratimo stoka. Vis dėlto ELIZA turėjo didelę istorinę reikšmę: ji įkvėpė vėlesnius pokalbių robotus ir tyrimus dirbtinio intelekto bei natūralios kalbos apdorojimo srityse. Šiandienos pokalbių sistemos naudoja daug sudėtingesnius metodus (statistinį apmokymą, neuroninius tinklus ir kt.), tačiau ELIZA išlieka svarbi kaip pirmasis plačiai žinomas eksperimentas, kuris atkreipė dėmesį į žmogaus ir mašinos bendravimo psichologiją.
Santrauka: nors ELIZA nebuvo „suprantantis“ pokalbių agentas, jos paprasta šablonų sistema parodė, kaip lengva sukurti iliuziją apie supratimą ir kaip svarbu kritiškai vertinti technologijas, kurios imituoja žmogišką elgesį.


ELIZA pavyzdys "Emacs" programoje.
Įgyvendinimas
- Naudojant "Java" ir labai tiksliai remiantis Weizenbaumo paskelbtu programos aprašymu: http://www.chayden.net/eliza/Eliza.html.
- Z80 asamblėjos naudojimas TI-83 Plus: ticalc.org
- "Trans-Tex Software" išleido dalijamosios programinės įrangos versijas "Classic Mac OS" ir "Mac OS X": Trans-Tex Software
doctor.el
(apie 1985 m.) Emacs lisp kalba: http://www.cs.cmu.edu/afs/cs/project/ai-repository/ai/areas/classics/eliza/emacs/0.html.- Šaltinio kodas Tcl kalba: http://wiki.tcl.tk/9235
- Pradinis kodas BASIC kalba: http://www.atariarchives.org/bigcomputergames/showpage.php?page=22
Susiję puslapiai
- 20Q
- Dirbtinis intelektas
- "Chatterbot"
- Loebnerio prizas
- Tiuringo testas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra ELIZA?
A: ELIZA yra ankstyvoji programa, galinti apdoroti natūralią kalbą.
K: Kaip veikė ELIZA?
A: ELIZA veikė apdorodama naudotojų atsakymus į scenarijus.
K: Koks buvo žymiausias ELIZA naudotas scenarijus?
A: Garsiausias ELIZA naudotas scenarijus vadinosi DOCTOR.
K: Koks buvo DOCTOR scenarijus?
A.: DOCTOR scenarijus buvo rožeriškojo psichoterapeuto simuliacija.
K: Kas ir kada sukūrė ELIZĄ?
A: ELIZA buvo sukurta Joseph Weizenbaum 1964-1966 m. MIT.
K: Kaip DOCTOR reagavo į žodžius, kurių nebuvo jo mažajame sąraše?
A: Kai žodžių nebuvo DOCTOR mažajame sąraše, jis galėdavo atsakyti tokiu klausimu: "Kodėl tu taip sakai?" arba "Kas dar tavo šeimoje tavęs nekenčia?".
K: Kaip buvo užprogramuota ELIZA?
A: ELIZA buvo suprogramuota naudojant paprastus šablonų atitikimo metodus.
Ieškoti