Danielius (Dama dama) – rūšies apibūdinimas, išvaizda ir buveinė
Danielius (Dama dama) – išsamus rūšies aprašymas: išvaizda, gyvenimo būdas, buveinė, paplitimas ir priežiūra. Sužinokite daugiau apie šiuos dėmėtus elnius.
Dama dama (Dama dama) - elninių (Cervidae) šeimos elnių rūšis. Šis gyvūnas iš pradžių gyveno Eurazijoje, tačiau žmonės jį atvežė į kitas pasaulio dalis, pavyzdžiui, Australiją. Vietomis danieliai tapo natūralizuotomis rūšimis ir sudaro dideles populiacijas tiek Europos parkuose, tiek islandiniuose aptvaruose bei atvirose pievose.
Išvaizda
Dydis ir svoris: suaugęs patinas (elnias) dažniausiai sveria apie 60–100 kg, patelės būna smulkesnės. Kūno ilgis ir ūgis kinta priklausomai nuo regiono ir porūšio.
Paltas: vasarą daugumos danielių nugarą puošia baltos dėmės ant rudo fono (spotted morph), tačiau yra ir tamsių (menil), juodų ar beveik baltų formų. Žiemą kailis paprastai būna tamsesnis ir mažiau dėminių. Uodegos galai dažnai turi juodus galiukus.
Ragai: tik patinai turi ragus, kurie yra platūs, „kastuvo“ arba „palmate“ formos — plokšti ir išsišakojantys. Ragai keriami kasmet: pavasarį jie nukrinta, vasarą atauga ir yra pilnai išvystomi iki rujos sezono.
Buveinė ir paplitimas
Danieliai mėgsta mišrų mišką su apvaisintomis pievomis, parkus, ūkinius kraštovaizdžius ir krūmynus. Jie ypač gerai prisitaiko prie mišrių miškų ir atviros teritorijos sankirtų — tokių vietų, kur gali rasti ir saugių slėptuvių, ir maisto. Be natūralių arealų Eurazijoje, juos sėkmingai įveisino ir kituose žemynuose, pvz. Australijoje, Naujojoje Zelandijoje bei kai kuriose Šiaurės Amerikos vietovėse.
Elgesys ir socialinė struktūra
Socialumas: danieliai yra socialūs gyvūnai. Gyvena grupėmis — mažos šeimynos ar didesni bandos junginiai. Grupės dydis priklauso nuo gyvenamosios aplinkos ir metų laiko: įprasti būriai sudaro keletą dešimčių individų, o palankiose sąlygose susirenka ir keli šimtai gyvūnų.
Grupės organizacija: dažniausiai susiformuoja atskiros patelių su jaunikliais grupės bei jauniklių ir jaunų patinų „vyrų“ būriai. Brandūs patinai dažnai laikosi atskirai arba prisijungia prie grupės tik rujos metu.
Aktivumas: dažniausiai rami ir aktyvi auštant arba temstant (krepsikuliniai — crepuscular), tačiau gali būti dieninė esant ramiai teritorijai be žmogaus trikdymo.
Mityba
Danieliai yra mišrūs šienpjoviai ir šakniėdžiai — valgomi tiek žolė, tiek lapai, ūgliai, žemuogės, vaisiai, kankorėžiai ir žemės riešutai (pvz., gilės). Rudenį ypač vertina riebų maistą, tokį kaip gilės ir kiti medžių vaisiai. Maitinasi tiek priežėlėse, tiek miško pakraščiuose.
Veisimosis ir vystymasis
Ruja: rujos laikotarpis dažniausiai vyksta rudenį (spalio–lapkričio mėn.). Patinai varžosi dėl patelių, demonstruodami ragus, elgesį ir balsinius signalus (grūzimas, bellowing).
Gimdymas ir jaunikliai: po apytikriai 230–240 dienų trukmės nėštumo patelė pagimdo dažniausiai vieną elniuką (kartais du). Elniukai gimsta su dėmėtu paltu ir pirmas savaites slepiami aukštame žolynėje, kol tampa aktyvūs ir gali sekti motiną.
Išsaugojimas ir žmogaus reikšmė
Tarptautiniu mastu danieliai nėra kritiškai nykstanti rūšis (IUCN statusas dažnai nurodomas kaip Least Concern), tačiau vietinės populiacijos gali būti veikiamos medžioklės, buveinių naikinimo ir tarpgiminio kryžminimosi su auginamomis arba įvestomis formomis. Žmonės danielius laiko tiek parkų ir sodo aplinkoje dėl estetikos, tiek fermose dėl mėsos ir odos; taip pat jie dažni gamtos apžvalgos objektai.
Terminai: patinas dažnai vadinamas elniu, patelė – elnė, o jauniklis – elniukas. Laukinėje gamtoje vidutinė gyvenimo trukmė yra apie 12–16 metų (gali būti ilgesnė nelaisvėje).
Spalvos
Jie turi daug skirtingų spalvų kailių (plaukų). Yra keturios pagrindinės spalvos: "paprastoji", "menilinė", "melaninė" ir "baltoji". Paprastasis kailis - tai rudas kailis su baltomis dėmėmis, geriausiai matomas vasarą. Žiemą kailis būna daug tamsesnis. Baltasis kailis yra šviesiausios spalvos, beveik baltas. Paprastasis ir menilinis kailis yra tamsesni. Melanistinis kailis yra labai tamsus, kartais net juodas.
Istorinės bandos
Viena iš istorinių danielių bandų yra Ottenbio draustinyje Olandijoje, Švedijoje. XVII a. viduryje Karlas X Gustavas aplink karališkąją danielių bandą pastatė keturių kilometrų ilgio sausakimšą sieną. Nuo 2006 m. ši banda tebegyvuoja. Kita banda gyvena Airijoje, Fenikso parke. 400-450 danielių yra kilę iš pradinės bandos, įveistos XVI a. šeštajame dešimtmetyje.
Trys spalvų variantai, rasti Fossil Rim Wildlife Center Teksase
Ieškoti